Dendrologija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Dendrologija (sen. gr. δένδρον 'medis' + -λογία 'susijęs su mokslu') – botanikos mokslo šaka, tirianti sumedėjusius augalus (medžius, krūmus ir krūmokšnius), jų morfologiją, sistematiką, anatomiją, fiziologiją, ekologiją, geografiją, aklimatizaciją, genetiką, ūkinę panaudą. Viena svarbiausių dendrologijos problemų – sumedėjusių augalų adaptacija naujoje aplinkoje. Taip pat siejama su miškų ūkio vystymu, miškų, parkų apželdinimu.
Dendrologijos mokslas atsirado XVII a. pab. – XVIII a. pr[1].
Su dendrologija artimai siejasi arboristika, kas yra savaime augančių ar introdukuotų sumedėjusių antropogeninio kraštovaizdžio augalų aplinkos augaviečių, buveinių priežiūra ir globa.