From Wikipedia, the free encyclopedia
Dambrelis, bandūrėlis, bindūrėlis, dambras, varganas, vargonėlis, šeivelė, kanklikė, bimba – muzikos instrumentas lamelofonas (virpinamas metalo liežuvėlis), priskiriamas skambinamųjų idiofonų grupei. Gaminamas iš metalo, rečiau - palmės medienos, bambuko, kaulo. Metalinis 5-10 cm ilgio siaurėjančios pasagos (kartais trapecijos) formos korpusas per vidurį turi pritvirtintą plieninį 6-12 cm ilgio ir maždaug 0,5 cm pločio liežuvėlį užlenktu galu - vąšeliu. Grojant dambreliu, siaurasis korpuso galas nepilnai sukandamas arba priglaudžiamas prie dantų, o liežuvėlio vąšelis virpinamas pirštais. Liežuvėlis išduoda vieną pastovų pagrindinį toną, o burnos ertmė atlieka rezonatoriaus funkciją. Kalbos padargais išryškinami įvairūs obertonai.
Paplitęs daugelyje pasaulio tautų (Šiaurės Europoje, Eurazijos stepėse, Šiaurės Sibire ir kt. Ypač populiarus Tuvoje, Chakasijoje, Jakutijoje, Pietų Indijoje, Indonezijoje, Aliaskoje). Nepaisant angliško pavadinimo Jew's harp 'žydo arfa', šis instrumentas nei su žydais ar judaizmu, nei su arfa neturi nieko bendra.
Manoma, kad tai vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje. Kinų grafikos kūrinyje, kuris datuojamas III a. pr. m. e. vaizduojamas muzikantas, grojantis dambreliu. Į Europą atkeliavo iš Azijos apie XIII a. Seniausi Europos dambreliai rasti 1399 m. sugriautos Tanenbergo pilies griuvėsiuose. Švedijoje Trompii giminės, taip pat gyvenusios XIV amžiuje, herbe buvo dambrelio piešinys. Į Vakarų Europą dambrelis pateko su germanų kultūra. 14-15 a. Europoje buvo populiarus tarp žemesnio luomo atstovų. Juo grodavo keliaujantys prekiautojai, artistai, muzikantai, fokusininkai, elgetos. Yra žinių, kad samdomi kariai laisvalaikiu grodavo šiuo instrumentu.
XVIII a. dambrelis garsėjo kaip virtuoziško muzikavimo instrumentas. Kompozitorius Johannas Georgas Albrechtsbergeris (L. van Bethoveno mokytojas) sukūrė mažiausiai septynis koncertus dambreliui ir styginiams (trys iš jų išliko Budapešto bibliotekoje). Vokiečių meistras J. H. Scheibleris į vieną instrumentą sujungęs 11 dambrelių, pagamino muzikos instrumentą aurą.
Manoma, kad į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos (germanų tautų). Yra kita versija, kad dambrelį į Lietuvą galėjo atnešti ir totoriai. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti liaudies muzikoje, taip pat LDK didikų rūmų muzikoje. Trakų salos pilies teritorijoje rastas XIV a. dambrelis. Rastųjų Vilniaus žemutinėje pilyje ilgis – iki 5,3 cm, kilpos skersmuo – apie 5 x 1,5 cm. Šie instrumentai Lietuvoje labai reti. Jie iki šiol žinomi tik iš pilių - Trakų ir VŽP teritorijos kasinėjimų: jų rasta XIV-XV a. sluoksnyje. Tai leistų spėti šiuos instrumentus buvus to laikotarpio valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. (Vėlesniais laikais šį instrumentą prisitaikė ir kaimo muzikantai). Ant vieno iš Vilniaus žemutinėje pilyje rastų dambrelių, valant rūdis, atidengtas įspaudas – šešialapė gėlytė. Gali būti, kad tai – meistro, gaminusio dambrelį, ženklas. Dambrelį 1744 m. mini T. Lepneris knygoje „Der Preusische Littauer“, 1747 m. Pilypas Ruigys „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodyne“, 1818 Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“. Iki XX a. I pusės dambreliais kaimo kapelose būdavo griežiamos šokių ir dainų melodijos, improvizacijos. Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio dambreliais griežiama folkloro ansambliuose. Roko muzikoje naudoja lietuvių grupės Atalyja, Skylė, Žalvarinis. Solo dambreliu groja Dainius Jucius (Vilnius), Žanas Leskauskas (Vilnius), Albertas Bartašius (Pasvalys) bei Egidijus Darulis (Ukmergė). Gamina Albertas Bartašius (Pasvalys), Germanas Aleksejevas (Visaginas).
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.