From Wikipedia, the free encyclopedia
Chunino departamentas (isp. Departamento de Junín, keč. Hunin suyu) – departamentas Peru centrinėje dalyje. Šiaurėje ribojsi su Pasko, rytuose – su Ukajalio, pietuose – su Kusko, Ajakučo, Uankavelikos, vakaruose – su Limos departamentais. Administracinis centras – Huankajas.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Chunino departamentas Departamento de Junín | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Peru | ||||||
Administracinis centras | Huankajas | ||||||
Provincijos | 9 | ||||||
Apygardos | 123 | ||||||
Gyventojų | 1 361 467 | ||||||
Plotas | 44 409 km² | ||||||
Tankumas | 31 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Chunino departamentasVikiteka |
Pirmieji dabartinio Chunino departamento gyventojai buvo indėnai pumpusai, atkeliavę iš selvos. Vėliau Mantaro slėnyje įsikūrė huankai (vertėsi medžiokle ir gyvulių auginimu) bei čankai iš Apurimako. Šios gentys aktyviai priešinosi inkams, bet vis vien buvo jų nugalėtos (1460 m. Pačakuteko). Tuo tarpu selvoje atskirai vystėsi kampa ir janeša gentys, kurių inkai neužkariavo ir kurios buvo atrastos tik kolonizacijos metu.
1534 m. ispanų kolonistai Chunine įkūrė pirmąją Peru sostinę Chauchą. XVIII a. vyko Juan Santos Atahualpa vadovaujamas sukilimas. XIX a. vyko nepriklausomybės kovos, kurių vienas svarbiausių epizodų buvo 1824 m. Chunino mūšis. Jame laisvės kovotojų kavalerija, remiama vietinių gyventojų nugalėjo realistus. Chuniniečiai taip pat aktyviai kovėsi vadovaujami Andrés Avelino Cáceres ir Ramiojo vandenyno kare.
Chuninas išsidėstęs skitingose geografinėse srityse. Departamento vakarus kerta Andų kalnai, čia iškilusios aukštos snieguotos viršukalnės: Tunšo (5730 m), Antačapis (5700 m), Suljkonas (5650 m), Uajtapaljana (5557 m). Toliau į rytus driekiasi Andų plokščiakalnis – Altiplanas, išraižytas gilių upių slėnių. Rytuose kalnai leidžiasi į selvą. Čia kalnų šlaitai apaugę aukštosiomis džiunglėmis (Rupa-Rupa), dažnai tvyro rūkai. Svarbiausios upės – Mantaras, Apurimakas (Ene, Tambo), Perenė, Čančamajas. Telkšo vienas didžiausių šalyje Chunino ežeras.
Klimatas sieroje (Anduose) šaltas ir sausas, su dideliais dienos ir nakties temperatūrų svyravimais. Lietingasis sezonas trunka nuo lapkričio iki balandžio. Selvoje klimatas karštas ir drėgnas, daugiausia kritulių iškrenta gruodžio-kovo mėnesiais.
Vystomas daugiausia žemės ūkis; Mantaro slėnyje auginamos bulvės, kukurūzai, pupos, Čančamajo slėnyje – kava, vaisiai, kertama mediena. La Mersede auginamos unkarijos (vilkakora), citrusai, persėjos, kiti vaisiai. Gyvulininkystė ir pieno pramonė. La Oroja kartu su Pasko departamento Sero de Pasko miestu yra svarbiausi šalyje metalų gavybos ir metalurgijos pramonės centrai. Elektrą tiekia La Orojos ir Maplaso hidroelektrinės.
Chunino departamente gausu turistinių objektų. Kalnų šlaitais driekiasi Inkų kelias. Mantaro slėnyje telkšo vaizdinga Pakos lagūna. Kolonijine architektūra žymūs miestai yra Chaucha, Tarma, Santa Rosa de Okopa. Selvoje turistus traukia indėnų ašaninkų kultūros draustinis, esantis Gran Pachonalio srityje. Gamta saugma Pui-Pui nacionaliniam miške, Otiši nacionaliniame parke.
Chunino departamentas padalintas į 9 provincijas. Sliaustuose pateiktas administracinis centras.
Peru departamentai | |
---|---|
Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis | |
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.