Chreptavičiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Chreptavičiai (lenk. Chreptowiczowie), kartais dar vadinami Chreptavičiais-Liutaurais arba Bohurinskiais (Voluinėje) – LDK didikų giminė, pirmą kartą užfiksuota XV a. pab. ir įtaką išlaikiusi iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.
Chreptavičiai | |
---|---|
Pradininkas | Jokūbas Chreptavičius |
Titulas | bajorai |
Laikotarpis | XV-XIX a. |
Šalys | LDK |
Giminės herbas – Odrowąż. Jį sudaro balta strėlė raudoname lauke, tas pats herbas vaizduojamas ant povo uodegos virš šalmo. Todėl kartais giminės pradininku įvardinamas Vizgirdas, tokį herbą gavęs 1413 m. Horodlės unijoje. Tačiau Chreptavičių giminės memuaruose Joachimas Liutauras Chreptavičius giminės pradžia laiko XV a. ir savo pasakojimą pradeda nuo giminės tėvonijos – Ščiorsų (lenk. Szczorsy, blrs. Шчо́рсы)[1] – padalinimo tarp Jokūbo Chreptavičiaus sūnų.
Nors XVII a. Voluinėje Chreptavičiai vadinti Bohurinskiais, tačiau jie yra tos pačios kilmės, kaip ir Liutaurai.[2]
Giminės atstovai užėmė aukštus LDK postus. XVIII a.-XX a. pr. valdė Glubokoje, Bešenkovičius, Šciorsų dvarą (Naugarduko vaivadijoje) ir Višnevo Ašmenos paviete (Vilniaus vaivadija).