Chotyno mūšis (1673)

Chotyno mūšis – mūšis įvykęs 1673 metų lapkričio 11 d., ATR-Turkijos (1672–1676) karo metu. Jungtinė ATR armija, vadovaujama Lenkijos didžiojo etmono Jono Sobieskio sutriuškino turkų armiją, vadovaujamą Huseino Pašos (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusią senoje lenkų stovykloje pirmo Chotyno mūšio laiku.

Chotyno mūšis
Priklauso: ATR-Turkijos (1672-1676) karas
Jonas Sobieskis mūšio metu
Data 1673 m. lapkričio 10 - 11 d. Vieta Chotynas, ATR Rezultatas ATR pergalė
Konflikto šalys
ATR	Osmanų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Jonas Sobieskis	Huseinas Paša
Pajėgos
29 052–30 000[1]	35 000[2]
Nuostoliai
2 000 užmuštų ir sužeistų[3]	20 000–30 000 užmuštų ir paimtų į nelaisvę[3]

Prieš mūšį

Husarų šarvai 1673 m.

ATR 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama Lenkijos didžiojo etmono Jono Sobieskio apgulė Chotyno tvirtovę 1673 metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta Dniestro vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje pirmojo Chotyno mūšio metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo lapkričio 10 d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Jonas Sobieskis sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos.

Mūšis

Po to, kai Jono Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant lapkričio 11 d. Jonas Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas Paša davė įsakymą atsitraukti į kitą Dniestro krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų iš 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į Podolės Kamenecą.

Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų ir lietuvių nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad galiausiai buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė (Chotynas pasidavė lapkričio 13 d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis).

Pasekmės

Chotyno mūšis baigėsi lenkų pergale, nors neprivedė prie lūžio kare ar Kameneco paėmimo. Bet pergalė pakėlė etmono Jono Sobieskio prestižą, suteikė jam „Chotyno liūto“ pravardę ir padėjo rinkimuose į ATR karaliaus sostą.

Šaltiniai

1. Marek Wagner, Wojna polsko-turecka w latach 1672-1676 t.1, Infort Editions, Zabrze 2009, p 376, ISBN 978-83-89943-34-7
2. Marek Wagner, Wojna polsko-turecka w latach 1672-1676 t.1, Infort Editions, Zabrze 2009, p 374, ISBN 978-83-89943-34-7
3. Marek Wagner, Wojna polsko-turecka w latach 1672-1676 t.1, Infort Editions, Zabrze 2009, p 392, ISBN 978-83-89943-34-7

Literatūra

• Damian Orłowski — Chocim 1673., seria: «Historyczne bitwy», Bellona, Warszawa 2007, 2008.