Chalkidė

Chalkidė (gr. Χαλκίδα = Chalkida) – miestas Graikijoje, didžiausias Eubojos saloje. Įsikūręs ties siauriausia Euripo sąsiaurio vieta (40 m). Eubojos nomo centras. 1962 m. per sąsiaurį pastatytas automobilių kelio ir geležinkelio tiltas, jungiantis su žemynine Graikijos dalimi. Prekybos ir keleivinis uostas.

Chalkidė gr. Χαλκίδα
Chalkidė nuo sąsiaurio
Chalkidė 38°27′45″ š. pl. 23°35′42″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Centrinės Graikijos periferija
Nomas	Eubojos nomas
Gyventojų (2001)	53 584
Plotas	30,8 km²
Tankumas (2001)	1 740 žm./km²
Altitudė	0−5 m
Vikiteka	Chalkidė

Cemento, maisto (alyvuogių aliejaus), chemijos pramonė. Apylinkėse auginami vynmedžiai, vilnamedžiai, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai. Veikia archeologinis muziejus, gotiško stiliaus bažnyčia (perstatyta XV a.), mečetė.

Istorija

Manoma, kad miesto pavadinimas kilo nuo žodžio χαλκός 'varis'. Antikos laikais Chalkidė su aplinkine teritorija sudarė senovės graikų polį. Dėl patogios geografinės padėties, derlingų žemių, vario rūdos kasyklų tapo svarbiu Eubojos ekonomikos ir prekybos centru. Senovinė Chalkidė buvo viena didžiausių nepriklausomų miestų valstybių. Nuo VI a. pr. m. e. pab. tapo pavaldi Atėnams, 477 m. pr. m. e. prisijungė Delo jūrų sąjungos, o 377 m. pr. m. e. – prie Atėnų antrosios jūrų sąjungos. 338 m. pr. m. e. Chalkidė priklausė Makedonijai, nuo 168 m. pr. m. e. – Romai^[1]. 1209 m. Chalkidė tapo Venecijos valda ir vadinta Negroponte (it. Negroponte). 1470 m. miestas užimtas osmanų.

Šaltiniai

1. Chalkidė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003