Buchara

Buchara (uzb. Buxoro, pers. بُخارا) − miestas centriniame Uzbekistane, prie istorinio Šilko kelio.^[1] Vilajeto centras. Transporto centras − nutiesti geležinkeliai į Samarkandą, Karšį, Čardžou, automobilių keliai jungia su Nukusu, Samarkandu, Čardžou, Turkmenabatu, veikia tarptautinis oro uostas. Išplėtota naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, maisto, baldų, tekstilės, avalynės, medžio apdirbimo pramonė, taip pat dailieji amatai, medvilnės valymas, šilko vijimas. Nuo 1990 m. veikia universitetas. Yra istorijos ir kraštotyros, metalo kalybos, keramikos muziejai, botanikos sodas.

Daugiau informacijos Buchara uzb. Buxoro, Бухоро ...

Buchara uzb. Buxoro, Бухоро
Poi Kaljano mečetė

Buchara 39°46′0″ š. pl. 64°26′0″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+5)

Valstybė	Uzbekija
Vilajetas	Bucharos vilajetas
Rajonas	rajonas

Gyventojų (2017)	272 000

Vikiteka	Buchara

UNESCO	(angl.) (pranc.): 602

Uždaryti

Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Vidurinės Azijos miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − Turkestano valdovas Afrasiabas. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė Sogdo regionui − Achamenidų imperijos provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito islamas. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo Bucharos chanato sostine. Į Bucharą vedė karavanų keliai, išaugo amatai, prekyba. XIX a. miestą užėmė Rusijos imperija, vėliau − TSRS, ir priskyrė prie Uzbekijos TSR. Nuo 1938 m. iki 1992 m. srities centras. Nuo 1992 m. vilajeto centras.

Buchara − unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX−XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, bazarais. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų − IX−X a., Čašma Ajubo), gausu medresių, mečečių, minaretų (garsiausias − Kaljano).