Britų imperija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Britų imperija (angl. British Empire) – didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio.[1] 1921 m. joje gyveno ~458 mln. gyventojų (ketvirtis tuometinės Žemės populiacijos), plotas siekė 33 mln. km². Britų imperija driekėsi visuose žemynuose, todėl buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Savo klestėjimo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo metu. Britų imperijos kolonijos buvo Australija, Kanada, JAV (iki 1776 m.), beveik visa pietinė Afrika, Indija, Karibų jūros regionas, Okeanija, Pietryčių Azija. Dabar daugelis buvusių kolonijų priklauso Britų Sandraugai.
Daugiau informacijos Laikotarpis, Metropolija ...
Britų imperija British Empire | |
Kairėje: Didžiosios Britanijos vėliava (1707–1801) Dešinėje: Jungtinės Karalystės vėliava (nuo 1801) | |
Britų imperija didžiausio išsiplėtimo metu | |
Laikotarpis | 1707–1997 m. |
---|---|
Metropolija | Jungtinė Karalystė |
Svarbiausi regionai | Šiaurės Amerika, Afrika, Pietų Azija, Pietryčių Azija, Pietvakarių Azija, Australija, Okeanija |
Likusios kolonijos | Britų užjūrio teritorijos |
Uždaryti
Dėl britų imperializmo buvusiose kolonijose išplito anglų kalba, britiška teisė, švietimas, matavimo sistema.