Britai (keltai)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Britai (lot. Britto) – keltų gentys, kurios nuo VIII a. pr. m. e. iki V a. sudarė Britanijos gyventojų pagrindą. Iki romėnų užkariavimo gyveno gentinėje santvarkoje. Silpnai pasiduodami romanizacijai britai dažnai sukildavo prieš Romos valdžią. Anglosaksams užkariaujant Britaniją (V–VI a.) dalis britų buvo išnaikinta, dalis išstumta į Velsą, Škotiją ir Armorikos pusiasalį (dabartinė Bretanė). Užkariavimo pradžioje britų buvo apie 2 mln., o anglosaksų ne daugiau kaip 200 tūkstančių.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![]() | ||
Jungtinės Karalystės istorija | ||
Anglijos | Velso | Škotijos | ||
Britanijos priešistorė | ||
Senovės Britanija: | ||
Romėnų Britanija | Kaledonija | |
Anglosaksai | Britai | Piktai |
Veseksas | Gvineda | Alpinai |
Normanai | Dunkeldai | |
Plantegenetai Lankasteriai Jorkai |
Velso kunigaikštystė | Briusai |
Anglijos karalystė (Tiudorai) | Stiuartai | |
Didžiosios Britanijos Karalystė (Hanoveriai) | ||
Didžioji Britanija ir Airija | ||
Jungtinė Karalystė (Vindzorai) | ||
Susijusių šalių istorijos: | ||
Meno salų, Normandų salų |