Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis

Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (angl. The Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons; sutrumpintai: NPT) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama išvengti branduolinio ginklo ir su jo gamyba susijusių technologijų platinimo, skatinti taikų branduolinės energetikos naudojimą ir siekti branduolinio nusiginklavimo. Sutartis buvo priimta 1968 m. liepos 1 d., po penkerius metus trukusių derybų Ženevoje įsteigtame specialiame komitete, ir įsigaliojo 1970 m.

Pasirašę ir ratifikavę   Prisijungę   Laikosi netiesiogiai

Pasitraukę   Nepasirašę

Konvenciją ratifikavusios branduolinį ginklą turinčios šalys (branduolinės valstybės) pasižada jo neplatinti ir siekti nusiginklavimo, o likusios šalys – naudoti branduolines technologijas taikiais tikslais, laikantis Tarptautinės atominės energijos agentūros reikalavimų. 1995 m. buvo susitarta sutartį pratęsti neribotam laikui.

2012 m. duomenimis, sutartį yra priėmę 190 valstybių.^[1] Tarp to nepadarusių išlieka Indija, Pakistanas ir Izraelis, o Šiaurės Korėja paskelbė pasitraukianti 2003 m.

NPT stipriai kritikuoja Indija ir kitos nebranduolinės šalys bei NVO dėl nelygiaverčio valstybių traktavimo, padalinant jas į turinčias ir neturinčias branduolinį ginklą, bei neaiškaus branduolinių valstybių pažado nusiginkluoti įgyvendinimo.^[2]

Susiję straipsniai

• Dalinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis
• Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis
• New START

Šaltiniai

1. Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons Archyvuota kopija 2018-08-03 iš Wayback Machine projekto., UNODA; tikrinta: 2012-10-01
2. John Allphin Moore, Jerry Pubantz. Encyclopedia of the United Nations. Infobase Publishing, 2008, p. 314

Nuorodos

• Sutarties tekstas: lietuvių k., anglų k.^{[neveikianti nuoroda]}