Bozonas – dalelė, turinti sveiką arba nulinį sukinį.[1] Sudėtinių dalelių (atomų, molekulių) sukinys gali būti bet koks, o šiuo metu žinomų elementariųjų dalelių sukinys įgauna tik vertes 0, 1 ir 2. Bozonais dalelės pavadintos žymaus indų fiziko Bozė garbei. Standartiniame modelyje yra keturių rūšių elementarieji bozonai:
- W vektoriniai bozonai – silpnosios sąveikos nešikliai,
- Gliuonai – stipriosios sąveikos nešikliai,
- Fotonai – elektromagnetinės sąveikos nešikliai,
- Gravitonai (kol kas tik teorijoje) – gravitacinės sąveikos nešikliai.
Bozonai paklūsta Bozė-Einšteino statistikai. Pagal šią statistiką, vienoje būsenoje gali būti neribotas skaičius dalelių. Be to, būsenos užpildymo tikimybė yra tuo didesnė, kuo sistemoje daugiau dalelių, užimančių šią būseną. Tai reiškia, kad bozonams, priešingai nei fermionams, negalioja Paulio draudimo principas. Labai žemose temperatūrose bozonų sistema pereina į naują agregatinę būseną, vadinamą Bozė-Einšteino kondensatu.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.