Bitlisas

Bitlisas (turk. Bitlis, kurd. Bidlîs, arm. Բաղեշ, Bagheš) – miestas Turkijos pietryčiuose, Kurdistane, 15 km nuo pietvakarinių Vano ežero krantų, Bitliso upės (Tigro intakas) slėnyje; ilo centras. Plentai į Tatvaną, Dijarbakyrą, Mušą. Tekstilės, odos apdirbimo, maisto pramonė. Žemės ūkio krašto prekybinis centras (auginamas tabakas, javai, įvairūs vaisiai).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bitlisas turk. Bitlis
Bitlisas 38°24′0″ š. pl. 42°06′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Turkija
Provincija	Bitliso provincija
Gyventojų (2012)	46 111
Altitudė	1 545 m
Vikiteka	Bitlisas

Mieste išlikusi tradicinė architektūra su mečetėmis, medresėmis, kapavietėmis. Yra XII a. didžioji mečetė su XV a. minaretu, XVI a. Gokmeidanio medresė ir Šerefijės mečetė. Seniau būta daug armėnų bažnyčių ir vienuolynų (dabar likusi viena XIX a. bažnyčia). Taip pat stovi Bitliso pilis.

Istorija

Senovėje Bitlisas (tada – Baghešas) buvo svarbus Armėnijos karalystės miestas, pateko į Aldzniko ašcharą. Miesto pilis saugojo kelią iš Armėnijos kalnyno link Mesopotamijos. VII a. miestą užkariavo arabai, o 930 m. Bizantijai miestą atkovojo armėnų kilmės karvedys Jonas Kurkuasas. X a. pab. į Baghešo apylinkes atsikraustė daug kurdų, besitraukusių nuo arabų puolimų. Nuo XI a. įsigalėjo tiurkų valstybės. XIII–XIX a. Bitlisas su apylinkėmis sudarė kurdų Bitliso kunigaikštystę. Ši pradžioje buvo persų, vėliau osmanų vasalė.

XIX a. pab. didesnę dalį gyventojų sudarė kurdai (sunitai ir alevitai), apie trečdalį – armėnai ir asirai. 1915 m. turkų ir kurdų pajėgos prisidėjo prie armėnų genocido ir nužudė ~15 tūkst. Bitliso armėnų. 1916–1917 m. miestą buvo užėmusi Rusija.