Benevento kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Benevento kunigaikštystė (it. Principado de Benevento), iki 774 m. Benevento hercogystė (it. Ducado de Benevento) – piečiausia lombardų kunigaikštystė viduramžių Italijoje. Klestėjimo laikais valdė didžiąją dalį pietinės Italijos. Paulius Deakonas Beneventą vadino Samnitų kunigaikštyste, nes kadaise jie gyveno toje teritorijoje.[1]
it. Principado de Benevento' Benevento kunigaikštystė | ||||
Langobardų karalystės dalis (571-774) | ||||
| ||||
Sostinė | Beneventas | |||
Kalbos | lotynų | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | viduramžiai | |||
Pavadinimas kilo nuo Benevento miesto Mezogiorno srityje. Formaliai hercogystė priklausė Langobardų karalystei, tačiau nuo jos pagrindinių teritorijų buvo atskirta Romos hercogystės, todėl faktiškai buvo nepriklausoma. Tik valdant Grimoaldui I ir Liutprandui Lombardui ir po jo valdžiusiems karaliams ryšiai tarp kunigaikštystės ir karalystės sustiprėjo.
Žlugus Langobardų karalystei, Benevento kunigaikštystė liko vienintelė jų valdoma sritis ir išliko de facto nepriklausoma beveik 300 metų, nors buvo padalinta 849 m.