Augustas Roa Bastosas (isp. Augusto Roa Bastos; 1917 m. birželio 13 d. Asunsjone – 2005 m. balandžio 26 d. ten pat) – Paragvajaus rašytojas.[1]
| Augusto Roa Bastos | |
|---|---|
 | |
| Visas vardas | Augusto Roa Bastos |
| Gimė | 1917 m. birželio 13 d. Asunsjonas, Paragvajus |
| Mirė | 2005 m. balandžio 26 d. (87 metai) Asunsjonas |
| Veikla | rašytojas, žurnalistas |
 Vikiteka | Augusto Roa Bastos |
Biografija
Vaikystę praleido Iturbėje – nedidelėje gyvenvietėje, kur vyravo gvaranių kultūra.[2] Paskui tėvai jį išsiuntė gyventi pas dėdę, iškilų katalikų dvasininką, į šalies sostinę Asunsjoną. Dėdė turėjo sukaupęs biblioteką, būtent čia A. R. Bastosas susipažino su pasaulinės literatūros klasika.[3]
1934 m. Paragvajaus–Bolivijos karo dalyvis, fronte dirbo sanitaru.[1] Karo kvailybė, sukeltos kančios vėliau atsispindėjo A. R. Bastoso darbuose.[3]
XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose daugiausia vertėsi žurnalistika, rašė Asunsjono dienraščiui „El País“. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kaip šio dienraščio korespondentas, nuvyko į Europą,[3] 1944 m. dirbo žurnalistu Jungtinėje Karalystėje.[1] Ėmė interviu iš Šarlio de Golio.[3] Į gimtąją šalį grįžo 1946 m., skelbė straipsnius, kuriuose reiškė kritiką Paragvajų tuo metu valdžiusiai karinei diktatoriškai vyriausybei,[1] prisidėjo prie tų, kurie siekė, kad 1947 m. įvyktų perversmas, modernizuosiantis šalį. Bandymui nepavykus, valdžia atiteko generolui A. Stresneriui.[3] Dėl to A. R. Bastosas turėjo šalį palikti ir persikėlė į kaimyninę Argentiną, 1947–1970 m. gyveno jos sostinėje Buenos Airėse.[1] 1976 m. Argentinoje valdžią perėmė karinė chunta, A. R. Bastoso romanas įtrauktas į draudžiamų knygų sąrašą. Dėl to rašytojas išvyko į Prancūziją,[3] kur gyveno 1976–1989 m., dėstė ispanų literatūrą Tulūzos universitete[1], tapo profesoriumi. 1980 m. trečiąkart vedė.[3] 1982 m. neteko Paragvajaus pilietybės. Tam tikrą laiko tarpą praleido Ispanijoje, 1983 m. gavo šios šalies pilietybę.[1]
Į Paragvajų grįžo, 1989 m. nuvertus ilgametį diktatorių A. Stresnerį.[1]
Kūryba
A. R. Bastosas laikomas magiškojo realizmo atstovu. Rašytojo kūriniuose aprašoma liaudies, indėnų gvaranių gyvenimas, įvairūs diktatorių režimai, istoriniai dalykai persipina su mitologija.[1] Romane „Žmogaus sūnus“, apimančiame 100 Paragvajaus istorijos metų, A. R. Bastosas rėmėsi karo su Bolivija patirtimi.[2] Romaną „Aš, Viešpats“ rašė septynetą ar daugiau metų. Šiame kūrinyje, laikomame rašytojo šedevru, nagrinėjama XIX a. Paragvajų valdžiusio diktatoriaus Gasparo Rodrigeso de Fransijos karjera.[3] A. R. Bastosas taip pat parašė scenarijų filmams.[2]
1989 m. apdovanotas Servanteso premija.[1]
Bibliografija
- „Aušros lakštingala ir kitos eilės“ (1942 m.),
- „Perkūnas trenkia į lapus“ (1953 m.),
- „Laisva žemė“ (1966 m.),
- „Skerdynės“ (1969 m.),
- „Sudegęs miškas“ (1972 m.),
- „Žaidimai“ (1979 m.),
- „Ponia Siui“ (1996 m.),
- „Žmogaus sūnus“ (1960 m.),
- „Aš, Viešpats“ (1974 m.),
- „Prokuroras“ (1993 m.).[1]
Išnašos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
