From Wikipedia, the free encyclopedia
Augustas Liudvikas Bekiu (pranc. August Louis Bécu; 1771 m. gegužės 3 d. Gardine (dab. Baltarusija) – 1824 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje, Lietuva) – prancūzų kilmės mokslininkas, vakcinacijos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus universiteto profesorius.
Augustas Bekiu pranc. August Louis Bécu | |
---|---|
Augustas Liudvikas Bekiu apie 1824 metus, dailininkas Jonas Rustemas. | |
Gimė | 1771 m. gegužės 3 d. Gardinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
Mirė | 1824 m. rugpjūčio 26 d. (53 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Senosios Rasų kapinėse |
Tėvas | Liudvikas Bekiu |
Sutuoktinis (-ė) | Salomėja Slovacka |
Veikla | gydytojas, profesorius |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Augustas Liudvikas Bekiu gimė 1771 m. gegužės 3 d. Gardine (Antano Tyzenhauzo atsikviesto prancūzų kilmės fabrikų inspektoriaus sūnus).[1] Augusto Bekiu šeima buvo kilusi iš Prancūzijos[2][3][1] Liudvikui XIV valdant, persikėlė į prūsų Pomeraniją, iš kur atvykęs į Lietuvą Augusto tėvas Liudvikas Bekiu kontroliavo LDK ir 1775 m. buvo nobiliuotas lenk. „cum prole nata et nuscitura”, t. y. su gimusiais ir gimsiančiais palikuonimis.[2]
Augustas Bekiu įstojo ir baigė filosofijos bei vėliau medicinos studijas Vilniaus universitete, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.[4]. Du kartus buvo išvykęs į užsienį tobulintis, lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje Anglijoje, Škotijoje.[2]
1797–1799 m. Augustas Bekiu buvo patologijos ir farmakologijos profesorių adjunktas (padėjėjas), nuo 1800 m. profesorius, nuo 1805 m. Fiziologijos katedros vedėjas. Nuo 1800 iki 1824 m. su pertrauka dėstė bendrąją patologiją.[3] Škotijoje susipažinęs su raupų skiepijimu, pirmasis to ėmėsi Lietuvoje.[5] 1803 metais apie raupus ir jų skiepus išleido knygelę.[1][2]
Augustas Bekiu buvo 1803 m. VU Medicinos fakultete įsteigtos Bendrosios patologijos katedros vedėjas. Patologijos kursą dėstė pagal Kristupą Vilhelmą Hufenlandą ir anglų mediką Vilhelmą Kuloną. Iki 1812 m. jis kartu dėstė patologijos, fiziologijos, higienos ir medicinos policijos kursus.[6]
1808 metais kartu su Jozefu Franku Augustas Bekiu Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą.
Pas Augustą Bekiu rinkdavosi Vilniaus tipografijos draugijos, įsteigtos 1818 m. gegužės 4 d., nariai. Draugija ketino atgaivinti smunkantį lenk. „Dziennik Wilenski ”.[7] Augustas Bekiu parašė keletą mokslo darbų, kurie buvo išspausdinti žurnaluose, pavyzdžiui: „Apie ligonines”, „Pensionų panelių higiena” ir kt.[2]
Profesorius Augustas Bekiu Vilniuje buvo subūręs chorą, kuriame dainavo ir Tomas Zanas.[8]
Augustas Bekiu buvo vedęs Salomėją Slovacką, kuri buvo poeto Julijaus Slovackio motina. Julijus Slovackis augo Bekiu šeimoje.[1]
Augustas Bekiu mirė 1824 m. rugpjūčio 26 d. nutrenktas žaibo.[1] Pasak, Adomo Honorio Kirkoro, Augustas Bekiu mirė 1824 m. rugpjūčio 26 d. 2 valandą popiet nutrenktas perkūno, per stogą ir lubas pataikius į kambarį, kuriame profesorius tuo metu miegojo.[2] Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse.[9]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.