Anthony Eden
From Wikipedia, the free encyclopedia
Robertas Antonis Edenas (angl. Robert Anthony Eden, 1897 m. birželio 12 d. – 1977 m. sausio 14 d.) – britų politikas, 1955–1957 m. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Robertas Antonis Edenas angl. Robert Anthony Eden | |||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Jungtinės Karalystės premjeras | |||||||||||||||||||
Gimė | 1897 m. birželio 12 d. Rašifordas, Anglija, Jungtinė Karalystė | ||||||||||||||||||
Mirė | 1977 m. sausio 14 d. (79 metai) Alvedistonas Anglija, Jungtinė Karalystė | ||||||||||||||||||
Jungtinės Karalystės premjeras | |||||||||||||||||||
Ėjo pareigas | 1955 m. balandžio 6 d. – 1957 m. sausio 9 d. | ||||||||||||||||||
Ankstesnis | Winston Churchill | ||||||||||||||||||
Vėlesnis | Harold Macmillan | ||||||||||||||||||
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius | |||||||||||||||||||
Ėjo pareigas | 1935 m. gruodžio 22 d. – 1938 m. vasario 20 d. | ||||||||||||||||||
Ankstesnis | Samuel Hoare | ||||||||||||||||||
Vėlesnis | Edward Wood | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Partija | Konservatorių partija | ||||||||||||||||||
Vikiteka | Anthony Eden | ||||||||||||||||||
Parašas | |||||||||||||||||||
Jaunas konservatorių partijai priklausęs Antonis Edenas 1935 m. tapo užsienio reikalų sekretoriumi, bet 1938 m. atsistatydino, protestuodamas prieš Nevilio Čemberleno vykdytą nuolaidžiavimo politiką Musolinio fašistinio režimo Italijoje atžvilgiu.[1][2] Edenas vėl užėmė šias pareigas beveik viso Antrojo pasaulinio karo metu (1940–1945 m.) ir trečią kartą 1951–1955 metais. Edenas beveik 15 metų buvo premjero Vinstono Čerčilio pavaduotojas. 1955 m. Edenas iš Čerčilio perėmė Konservatorių partijos lyderio ir ministro pirmininko pareigas, laimėjo eilinius parlamento rinkimus.
Einant ministro pirmininko pareigas, Edeno kaip patyrusio diplomato reputacija buvo aptemdyta 1956 m., kai JAV atsisakė paremti karinį Anglijos ir Prancūzijos atsaką į Sueco krizę, o tai kai kurių kritikų manymu buvo istorinis britų užsienio politikos pralaimėjimas, pažymėjęs Britanijos įtakos Viduriniuose Rytuose pabaigą.[3] Dauguma istorikų sutaria, kad Edenas padarė eilę klaidų, ypač neįvertindamas JAV opozicijos kariniams veiksmams masto.[4] Praėjus dviem mėnesiams po įsakymo baigti Sueco operaciją, Edenas atsistatydino iš premjero pareigų.
Edenas laikomas vienu iš nesėkmingiausių XX amžiaus Jungtinės Karalystės premjerų, nors kai kurie biografai Edeną vertina palankiau.[5][6]
Edenas buvo pirmasis iš penkiolikos karalienės Elžbietos II paskirtų ministrų pirmininkų.[7]