Antanas Barnaba Jablonovskis

Kunigaikštis Antanas Barnaba Jablonovskis (lenk. Antoni Barnaba Jabłonowski; Varšuva, 1732 m. sausio 27 d. – 1799 m. balandžio 4, Varšuva) – Lenkijos valstybinis veikėjas iš Jablonovskių giminės, Poznanės vaivada (1765–1778), paskutinis Krokuvos kaštelionas (1782–1795), Busko, Mežirečesko, Sveco ir Čigirio seniūnas. Autobiografinio „Dienyno“ (lenk. Pamietnik) autorius.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Antanas Barnaba Jablonovskis
Jablonovskiai
Jablonovskių herbas
Gimė	1732 m. sausio 27 d. Varšuva
Mirė	1799 m. balandžio 4 d. (67 metai) Varšuva
Tėvas	Stanislovas Vincentas Jablonovskis
Motina	Dorota Bronic
Sutuoktinis (-ė)	Ana Sanguškaitė, Teklė Čaplik
Vaikai	Stanislovas Povilas, Dorota Barbora, Maksimilianas Antanas, Tereza
Žymūs apdovanojimai
Šv. Huberto ordinas (Bavarija) Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Antanas Barnaba Jablonovskis

Biografija

Jablonovskių rūmai Varšuvoje

Antano Barnabo Jablonovskio antroji žmona Teklė Čaplik

Gimė 1732 m. sausio 2 d. Varšuvoje, kunigaikščio Stanislovo Vincento Jablonovskio ir Dorotos Bronic šeimoje. Jo tėvas, iškeltas 1744 metais į kunigaikščius, buvo Karūnos didžiojo kanclerio Jono Stanislovo Jablonovskio anūkas.

1754 metais tapo Busko seniūnas, 1765 metais – Poznanės vaivada, Karūnos tribunolo maršalka. Sumaniai laviravo tarp politinių frakcijų Augusto III Sakso valdymo metu. 1764 metais rinkimuose palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą. 1767 metų spalio 23 d. įėjo į seimo komisijos sudėtį, spaudžiant Rusijos pasiuntinio, kunigaikščio Nikolajaus Vasiljevičiaus ATR valdymo aparatą.

Nuo 1770 iki 1790 metų – senatorius, 1772 metais buvo Baro konfederacijos pasiuntiniu į Austrijos rūmus Vienoje, bet nesugebėjo išvengti Lenkijos okupacijos. 1782 metais – Nuolatinės tarybos narys, Krokuvos kaštelionas, Busko, Mežirečesko, Busko-Zdruisko, Šveco ir Čyhyryno seniūnas.

Dalyvavo Ketverių metų (1788–1792) seime, kaip patriotinės partijos atstovas pasisakė už 1791 metų gegužės 3 d. konstituciją ir už reformas, nukreiptas Lenkijos nepriklausomybės prieš Rusiją stiprinimui. 1793 metais įėjo į Lenkijos bajorų delegacijos sudėtį, nukreiptą su misiją į Sankt-Petrerburgą, 1794 metais dalyvavo Kosciuškos sukilime.

Antanas Barnaba pagal Merlinio projektą Varšuvos centre pastatė Jablonovskių rūmus, vėliau tarnavusius kaip miesto rotušė. Rūmai buvo sugriauti Antro Pasaulinio karo metu ir iš naujo atstatyti XX amžiaus pabaigoje. Mirė tuose rūmuose būdamas 67 metų.

Šeima

• Pirmoji žmona (nuo 1755 m. rugsėjo 20 d.) – kunigaikštytė Ana Sanguškaitė (1739–1766), Lietuvos didžiojo maršalkos Povilo Karolio Sanguškos duktė. Vaikai:
  • Stanislovas Povilas (1762–1822), generolas-leitenantas;
  • Dorota Barbora (1760–1844), Juozapo Klemenso Čartoriskio (1740–1810) žmona.
• Antroji žmona – Teklė Čaplik (1758–1820). Vaikai:
  • Maksimilianas Antanas (1785–1846), obergofmaršalas, senatorius;
  • Tereza (р. 1778), Jurgio Mykolo Potockio žmona.

Apdovanojimai

• Baltojo erelio ordinas – 1761 m. rugpjūčio 3 d.;
• Švento Huberto ordinas – 1790 m.

Literatūra

• Вережицкая Е. Яблоновский Антоний Барнаба, Польский биографический словарь, Т. 10, Вроцлав–Варшава 1962–1964, с. 216–218.
• Andrzej Betlej, Sibi, Deo, posteritati. Jabłonowscy a sztuka w XVIII wieku, Kraków 2010, ISBN 978-83-61033-38-7 , str. 326–327.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Antonas Liubomirskis	Krokuvos kaštelionas 1782–1795	Po to: -