Ann-Margret
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ann-Margret (tikrasis vardas – Ann-Margret Olsson; g. 1941 m. balandžio 28 d. Jemtlandas) – švedų-amerikiečių aktorė, dainininkė ir šokėja.
| Ann-Margret | |
|---|---|
 | |
| Tikras vardas | Ann-Margret Olsson |
| Gimė | 1941 m. balandžio 28 d. Jemtlandas, Švedija |
| Šalis |  Švedija JAV |
| Aktyvumo metai | 1961–dabar |
| Užsiėmimas | Aktorė · dainininkė · šokėja |
| Apdovanojimai | |
| Auksinis gaublys (1962, 1972, 1976, 1984, 1985 m.) Emmy (2010 m.) | |
Penkių Auksinių gaublių laureatė, nominuota po dukart Oskaro ir Grammy, kartą SAGA ir šešiskart Emmy apdovanojimams. 2010 m. pelnė Emmy už kviestinį pasirodymą seriale „Law & Order: Special Victims Unit“. Kaip dainininkė, dėl savo kontralto balso ir seksualios dainavimo manieros įrašų kompanijos „RCA“ praminta „moteriškąja Elvis“, tuomet lyginant su populiariu atlikėju Elvis Presley.[1]
Ann-Margret gimė nedideliame miestelyje Valsjöbyn, Jemtlande[2]. Jos tėvas jaunystėje dirbo JAV, o 1942 m. vėl išvyko dirbti vietos elektros kompanijoje. Jis planavo, kad šeima taip pat persikels čia gyventi, tačiau vykstantis Antrasis pasaulinis karas sujaukė planus. Ann-Margret su motina į JAV atvyko tik 1946 m., šeima apsistojo Ilinojaus valstijoje, o 1949 m. tapo šios šalies piliečiais.
Ann-Margret lankė šokių pamokas, priklausė sporto komandos palaikymo grupei, o paauglystėje prisijungė prie teatro trupės, su kuria keliavo po įvairius šalies miestus. Šeima palaikė jos karjeros siekimą, o motina pati siuvo dukters sceninius kostiumus. Las Vegase į ją dėmesį atkreipė aktorius ir dainininkas George Burnsas, pakvietęs į savo pasirodymus ir vėliau ėmęs ją globoti.
1961 m. Ann-Margret įrašė debiutinį albumą „And Here She Is: Ann-Marget“. Dėl savo kontralto balso ir seksualios dainavimo manieros įrašų kompanija „RCA“ praminė ją „moteriškąja Elvis“, lygindama su populiariu atlikėju Elvis Presley[1] (be to, ji įrašė ir žinomos jo dainos „Heartbreak Hotel“ versiją). Jos dainos pateko į Billboard Top 40, o jos kūrinį „I Just Don't Understand“, kuris pasiekė 17 vietą, po kelerių metų grupė The Beatles atliko savo gyvo pasirodymo metu BBC studijoje. 1962 m. ji dalyvavo Oskarų teikimo ceremonijoje, kurioje atliko vieną iš tais metais nominuotų dainų („Theme from Bachelor in Paradise“).
Ann-Margret sutartis su „RCA“ baigėsi 1966 m. 8-ajame dešimtmetyje ji įrašė keletą šokių stiliaus dainų, tačiau muzikinė karjera buvo neaktyvi. 2001 m., po ilgos pertraukos, pasirodė gospelo dainų albumas „God Is Love: The Gospel Sessions“, kuris savo kategorijoje buvo nominuotas Grammy.
_trailer_3.jpg)
1961 m., po kino bandymų kompanijoje „20th Century Fox“, Ann-Margret pasirašė 7 metų trukmės kontraktą. Debiutinis filmas buvo „Pocketful of Miracles“, sukurtas kompanijos „United Artists“, kuriai Ann buvo „išnuomota“. 1962 m. miuzikle „State Fair“ ji vaidino „blogą mergaitę“, nes gerosios vaidmeniui kino studijos vadovams ji pasirodė pernelyg gundanti.
1963 m. pasirodžiusi juosta „Bye Bye Birdie“ sulaukė didžiulio populiarumo, o Ann-Margret sulaukė kvietimo atlikti dainą „Baby Won't You Please Come Home“ per prezidento John F. Kennedy gimtadienį „Waldorf-Astoria“ viešbutyje (metais anksčiau tai darė Marilyn Monroe).
1964 m. ji vaidino su Elvis Presley filme „Viva Las Vegas“ ir kartu įrašė 3 kūrinius. Ann-Margret supažindino Presley su choreografu David Winters, kuris dirbo su jais šioje juostoje, o vėliau dar keturiuose filmuose su Presley ir penkiuose – su Ann-Margret.
Po metų, kuriant juostą „Once a Thief“, ji susipažino su aktoriumi Roger Smith, už kurio vėliau ištekėjo.
1965 m. filme „The Cincinnati Kid“ ji vaidino su Steve McQueen, 1966 m. filme „Murderer‘s Row“ – su Dean Martin.
1966 m. ji kartu su Chuck Day ir Mickey Jones surengė eilę pasirodymų JAV kariams Vietname, o 1968 m. čia atvyko dar kartą su Bob Hope.
1967 m. ji surengė savo pirmąjį pasirodymą Las Vegase, kurio stebėti atvyko ir Elvis Presley. Vėliau jis jai įrašė gitaros aranžuotę, skambančią kiekvieno šou pradžioje. Pasibaigus sutarčiai, ji ėmė vesti TV laidą „The Ann-Margret Show“, kuri po metų pakeitė pavadinimą į „Ann-Margret: From Hollywood With Love“.
1972 m. pasirodymo metu Ann-Margret nukrito nuo platformos ant scenos ir susilaužė ranką bei žandikaulį, todėl prireikė ir plastinės operacijos. 1973 m. ji pelnė savo vardo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje.[3] Jos vaidmenys kine darėsi labiau draminiai, kas sudarė kontrastą Ann kaip muzikos atlikėjai ir šokėjai. 1975 m. ji buvo nominuota Oskarui už vaidmenį miuzikle „Tommy“.
1978 m. ji buvo pirmasis režisieriaus Allan Carr pasirinkimas vaidinti juostoje „Briliantinas“, tačiau buvo nuspręsta, kad 37-erių Ann-Margret yra per sena vaidinti studentę ir vaidmuo atiteko Olivia Newton-John. Ann garbei jos personažas Sandy Dumbrowski buvo pervadintas į Sandy Olsson.[4]
8 ir 9-ajame dešimtmečiuose pagrindine veiklos sritimi tapo kinas. 1994 m. pasirodė autobiografija „Ann-Margret: My Story“, kurioje aktorė prisipažino buvusi priklausoma nuo alkoholio.
1995 m. žurnalas „Empire“ įtraukė ją į „100 Sexiest Stars in Film History“ (10 vieta).
Vėlesniais metais ji taip pat vaidino televizijos filmuose bei serialuose: „Law & Order“, „Third Watch“, „The 10th Kingdom“, „The Kominsky Method“ ir kituose.
Ann-Margret 1967 m. ištekėjo už aktoriaus Roger Smith, kuris vėlai tapo jos vadybininku. Jiedu kartu gyveno iki 2017 m., kuomet šis mirė. Vaikų jiedu neturėjo.
Aktorė mėgsta motociklus. 2000 m. avarijos metu ji susilaužė 3 šonkaulius.[5]
