Anatolijos beilikai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Anatolijos beilikai (turk. Anadolu beylikleri, osman. Tavâif-i mülûk) – nedidelės valstybėlės, dab. Turkijos (Anatolijos) teritorijoje egzistavusios tarp XI ir XV a.[1] Tai buvo tiurkų genčių įkurtos valstybės, kurias valdydavo bėjai. Vienas iš jų, Osmano beilikas, tapo Osmanų imperijos pirmtaku.
Dažniausiai beilikai vadinami valdančiosios dinastijos, kildinamos iš beiliko įkūrėjo vardo ir turkų kalboje turi priesagą -oğulları, reiškiančią „…sūnūs“. Kartais beilikai vadinami pagrindinio miesto arba genties, religinės sektos pavadinimu.
Jų atitikmenys Pirėnų pusiasalyje buvo taifos.