Alšėniškiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai lenk. Holszańscy), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.
Alšėniškiai | |
---|---|
Pradininkas | Alšis (?) |
Titulas | Kunigaikštis |
Laikotarpis | XIII-XVI a. |
Šalys | LDK |
Dvarai | Alšėnų žemė |
Bychovco kronika [1] Alšėniškius kildina iš Narimanto, Daumanto, Giedriaus ir Traidenio brolio Alšio, kuris pastatė Rokantiškių pilį ir pavadino ją Galšia (Holszany), o save – kunigaikščiu Galšėniškiu (kniazem Holszanskim). Nors ši kronika nelaikoma patikimu šaltiniu, tačiau Rokantiškių pilis Alšėniškiams priklausė iki 1533 m., kai Povilas Alšėniškis ją perleido karalienei Bonai Sforcai. Giminės valdos plėtėsi, nuo XIV a. pabaigos ji valdė Alšėnų (senoji forma Galšia, dab. Halšanai, blrs. Гальшаны, Baltarusija) dalinę kunigaikštystę. Iki XIV a. pabaigos dauguma Alšėniškių tapo stačiatikiais. XVI a. viduryje Alšėniškių turtus paveldėjo Naugarduko vaivada Povilas Ivanovičius Sapiega.[2]