Aklamacija (lot. acclamatio 'šūksnis, sušukimas', iš a 'su-' + clamare 'šaukti'; bendrąja prasme – plojimai, pritarimas) – rinkimų būdas politikoje, ypač esant nedidelėms institucijoms arba tik vienam kandidatui.
Aklamacijos metu šūksniu arba rankos ženklu reiškiamas pritarimas priimti sprendimą arba jį atmesti. Pavyzdžiui, „Šiandien norėtume paskirti poną X. Z. organizacijos garbės pirmininku. Ar pritariate tam?“ – Visi garsiai atsako „Taip“.
Aklamacija dažniausiai pasireiškia rankos beldimu į stalą – paskaitos pabaigoje arba vietoj plojimų, išreiškiant padėką, pritarimą, pagarbą dėsčiusiam profesoriui.
Balsavimo metu esant beldimui, jis reiškia sprendimo priėmimo formos pakeitimą. Toliau sprendimai priimami balsuojant rankos pakėlimu.
Romoje aklamacijos reiškė paskelbimą imperatoriumi karvedžio, nugalėjusio mūšio lauke.
Judaizme bei krikščionybėje labiausiai paplitusi aklamacija maldų metu – Amen. Kitos svarbios krikščioniškos aklamacijos: aleliuja; Viešpatie, pasigailėk; Dėkojame Dievui; Garbė tau, Viešpatie; Šlovė tau, Kristau.[1]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
