Afrikinis gandrėnas
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Afrikinis gandrėnas[2][3] (lot. Mycteria ibis) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis. Užsaschario Afrikos gyventojas. Laikosi ir maitinasi drėgnose vietose. Išskirtiniai požymiai – raudona, plika veido oda ir ryškiai geltonas stambus snapas.
.jpg)
| Mycteria ibis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Afrikinis gandrėnas | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Mycteria ibis Linnaeus, 1766 |
Aptinkamas Sacharos pietuose, Madagaskare, taip pat pastebimas Maroke, Tunise ir Egipte. Dažnas. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis rūšies apsaugos būklė nekelia susirūpinimo.
Šiek tiek mažesnis už baltąjį gandrą. Kūno aukštis 95 – 99 cm, atstumas tarp sparnugalių 150 – 165 cm. Patinas sveria 2,3 kg, patelė – 1,9 kg. Ilgas kaklas pilkai baltos spalvos. Nugara, pilvas, krūtinė apaugusi baltomis, apkraštuotomis rožine spalva, plunksnomis. Plasnojamosios plunksnos ir uodega yra juodos spalvos. Galvos oda (iki pakaušio) plika, raudonai oranžinė. Ilgas, stambus snapas yra geltonas. Snapo galiukas yra nežymiai palinkęs į apačią. Akys tamsiai rudos. Kojos ir pėdos yra pilkos.
Veisimosi metu snapas yra ryškiai geltonas. Plika veido oda išsipučia, raudona spalva tampa dar ryškesne. Pilkos kojos paraudonuoja. Sparnų išorinė pusė ir nugara yra rožinės spalvos.
Jaunikliai yra tamsiai rudos spalvos, kūno apačia – balta. Plika veido oda nėra ryškios spalvos. Akys pilkšvos.
Įprastas pelkynuose, upių ir ežerų pakrantėse, lagūnose, karbonatais prisotintuose ežeruose, daubose, ryžių laukuose. Vengia miškingų teritorijų. Nereguliarūs migrantai. Migruoja tik Afrikos žemyno ribose pakitus vandens lygiui ar esant nepalankioms klimato sąlygoms[4]. Dalis populiacijų sėslios. Skrenda ištiesęs kaklą ir kojas. Balsas tylus, primena vyrių girgždėjimą, prie lizdo kalena snapu.
Minta varliagyviais, žuvimi, vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiagyviais, smulkiais paukščiais ir žinduoliais. Grobio ieško braidydami 10 – 40 cm gylio vandens telkinyje, panardinę pravertą snapą[5]. Palietęs grobį, sugriebia jį snapu, ištraukia iš vandens ir praryja. Žolėje besislepiantį grobį išbaido koja judindami vandenį. Gali sekti paskui hipopotamus ar krokodilus, kurie judėdami taip pat išbaido grobį. Kai nesimaitina ilsisi saugiose vietose, kartu su girnovėmis, garniais ir kitais braidančiais paukščiais.
Šių paukščių tuoktuvės prasideda besibaigiant lietaus sezonui. Kasmet sudaro naujas poras. Peri kolonijose, nedidesnėse nei 50 individų. Kartais kolonijos įsikuria miestuose. Kasmet krauna nauja lizdą, o senus lizdus išardo kiti paukščiai, rinkdami medžiagą savo lizdams. Lizdą krauna iš šakų, nedideliuose medžiuose virš vandens arba aukštuose medžiuose virš sausumos[6]. Medyje 10 – 20 lizdų, vienas nuo kito 1 – 3 m atstumu. Dėtyje 2 – 3 kiaušiniai. Peri ir jauniklius maitina abu tėvai. Inkubacija trunka 30 dienų. Išsiritę jaunikliai yra apaugę baltais pūkais. Jaunikliai maitinami atryta žuvimi. Per pirmąsias 10 dienų jauniklių svoris nuo 60 g padidėja iki 500 g. 55 dienų jaunikliai apsiplunksnuoja.
Lytiškai subręsta 3 metų. KArtos trukmė 8,4 metai.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
