ATP (seniau ATF) Adenozin 5' trifosfatas (C10H16N5O13P3) – vienas pagrindinių ląstelės makroenerginių junginių.[1] ATP daugiausiai susidaro elektronų pernašos metu. Esant neutraliam pH fosforo rūgšties liekanos būna disocijuotos, todėl molekulė turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), ADP ir vandenilio jonas (H+):
- Kitos reikšmės – ATF.
ATP | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
5-(6-aminopurin-9-il)-3,4- dihidroksi-oksolan-2-il- metoksi-hidroksi-fosforil- oksi-hidroksi-fosfori- oksifosfoninė rūgštis | |
Adenozin-5'-trifosfatas, ATP | |
Identifikacija | |
CAS numeris | 56-65-5 |
ChemSpider | 5742 |
Cheminė informacija | |
Cheminė formulė | C10H16N5O13P3 |
Molinė masė | 507,18 g mol−1 |
SMILES | C1=NC2=C(C(=N1)N)N=CN2C3C(C(C(O3)COP(=O)(O)OP(=O)(O)OP(=O)(O)O)O)O |
Rūgštingumas (pKa) | 6,5 |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Būtent H+ ir nulemia tai, jog jungtis yra makroenerginė: ląstelės citoplazmoje, kur vyksta šis procesas, H+ koncentracija labai maža (esant pH = 7.0 koncentracija lygi 10-7M), todėl cheminė pusiausvyra stipriai pasislinkusi į dešinę. Fizikinei chemijai standartinėmis sąlygomis (pH = 0.0, H+ koncentracija 1 M), gyvajame pasaulyje nepasitaikančiomis net ir skrandžio sultyse, tokiai jungčiai skylant daug energijos neišsiskirtų.
Esama mokslinės hipotezės, jog ATP yra iki vieno nukleotido redukuota kažkokio senovinio ribozimo liekana, menanti laikus, kai baltymų išvis nebuvo, o pirmykštei gyvybės formai reikalingas reakcijas katalizuodavo tiesiogiai RNR.
Lietuviškoje terminijoje šis junginys anksčiau buvo vadinamas ATF. Šiuo metu junginį taip pat siūloma vadinti tarptautine santrumpa ATP, teigiant, jog P yra ne angliško žodžio santrumpa, o fosforo ženklas periodinėje cheminių elementų lentelėje.
Struktūra
ATP sudaro C(anglis), H(vandenilis), O(deguonis) , N(azotas), P(fosforas) atomai.
ATP biologinė reikšmė
ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių dvi galinės jungtys nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skylant toliau – AMP energija, jungtys tarp fosforo rūgšties liekanų vadinamos makroenerginėmis jungtimis ir žymimos banguotu brūkšneliu. Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės – susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse. ATP sintezei naudojama energija, kuri išsiskiria skaidantis angliavandeniams, riebalams ir kt. Žmogus per dieną pagamina ir iškart pats suvartoja tiek ATP, kiek sveria pats.[2]
Medicininis naudojimas
Jau nuo 1940 m. ATP injekcijos naudojamos širdies aritmijos (tachikardijos) gydymui bei kai kurių kitų ritmo sutrikimų diagnozavimui. Širdyje ATP daugiausia veikia per jai skaidantis susidarantį adenoziną [3]
Literatūra
- Jolanta Martinionienė, Laima Lapinskaitė, Pranė Stankevičienė – „Biologija“
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.