Adam Smith
From Wikipedia, the free encyclopedia
Adamas Smitas (angl. Adam Smith, 1723 m. birželio 5 d. Kerkoldis, Škotija – 1790 m. liepos 17 d. Edinburgas, Škotija) – škotų švietėjas ir moralės filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas, vienas iš pagrindinių škotų Švietimo atstovų.[1] Geriausia žinomas dėl savo klasikinių darbų Moralinių sentimentų teorija (The Theory of Moral Sentiments, 1759) Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas (Nature and Causes of the Wealth of Nations, 1776). Pastarasis darbas laikomas jo magnum opus ir pirmuoju šiuolaikiniu ekonomikos darbu.
Adamas Smitas angl. Adam Smith | |
---|---|
Gimė | 1723 m. birželio 5 d. (krikštas) Kerkoldis, Škotija |
Mirė | 1790 m. liepos 17 d. (67 metai) Edinburgas, Škotija |
Tautybė | škotas |
Veikla | škotų ekonomistas ir filosofas |
Vikiteka | Adam Smith |
A.Smitas studijavo socialinę filosofiją Glazgo universitete ir Oksforde, kur buvo vienas pirmųjų studentų pasinaudojusių tėvynainio škoto John Snell stipendija. Baigęs mokslus skaitė viešąsias paskaitas Edinburge, kur bendradarbiavo su David Hume. A.Smitas tapo Glazgo universiteto profesoriumi, dėstė moralės filosofiją ir tuo metu parašė Moralinių sentimentų teoriją. Vėlesniu gyvenimo laikotarpiu daug keliavo po Europą, kur susitikinėjo su tuo meto intelektualais.
A.Smitas padėjo pagrindus klasikinei laisvosios rinkos ekonomikos teorijai. Tautų turtas buvo šiuolaikinės ekonomikos disciplinos pirmtakas. Kituose savo darbuose jis išvystė darbo pasidalinimo koncepciją ir aiškino kaip racionalus egoizmas ir konkurencija gali prisidėti prie ekonominio klestėjimo. Savo laikais A.Smitas buvo kontroersiška figūra ir jo bendras požiūris bei rašymo stilius dažnai susilaukė satyriškų torių rašytojų vertinimų.