lietuvių ne pelno siekianti atlikėjų teisių organizacija From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos gretutinių teisių asociacija, geriau žinoma kaip AGATA – 1999 m. įsteigta ne pelno siekianti organizacija, besirūpinanti muzikos leidėjų ir atlikėjų licencijavimu bei teisėmis Lietuvoje.[1]
Savo narių vardu AGATA išduoda licencijas muziką grojantiems verslams. Surinktą atlyginimą paskirsto bei išmoka viso pasaulio atlikėjams ir leidėjams, pagal muzikos platformų ir transliuotojų ataskaitas.
Be licencijavimo, populiarina savo narių darbus bei padeda jiems plėtoti veiklą vykdydama edukacines bei kvalifikacijos kėlimo programas, teikdama teisines konsultacijas bei įgyvendindama įvairius lietuviškos muzikos populiarinimo projektus.
Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio AGATA kas savaitę skelbia populiariausių albumų ir singlų top 100 topus Lietuvoje. Topai sudaromi pagal pardavimus ir transliacijas iš „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“, „iTunes“, „Google Play“ ir „Shazam“.[2][3]
Aukščiausias AGATA valdymo organas yra Visuotinis narių surinkimas, kuriame balsuoti gali visi AGATA nariai.
Visuotiniame narių susirinkime ketverių metų kadencijai išrenkama AGATA Taryba, kurią sudaro 5 atlikėjų ir 5 fonogramų gamintojų atstovai. Taryba priima svarbiausius asociacijos veiklos sprendimus, formuoja AGATA veiklos prioritetus.
2022 m. gegužės 19 d. Visuotinis narių susirinkimas keturių metų kadencijai išrinko naują AGATA Tarybą – 5 atlikėjus ir 5 fonogramų gamintojus:
FONOGRAMŲ GAMINTOJŲ ATSTOVAI | ATLIKĖJŲ ATSTOVAI |
Rasa Bubulytė | Gabrielė Vilkickytė |
Ilona Balsytė (VŠĮ „Vilniaus Keistuolių teatras“) | Vytautas Bikus |
Justinas Čekuolis (UAB „Muzikos herojai“) | Juozas Martinkėnas |
Romualdas Michailovskis (VŠĮ „Vilnius arts“) | Domantas Razauskas (pirmininkas) |
Kaisu Pulli (Sony Music Enterntainment) | Vytautas Rumšas jaunesnysis |
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos veiklą reglamentuoja 1961 m. Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Lietuvoje įsigaliojo 1999 m.), Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (1999 m.), Lietuvos gretutinių teisių asociacijos įstatai (2013 m.) ir kiti teisės aktai.[4]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.