Ašmenos mūšis

Ašmenos mūšis – mūšis, įvykęs 1432 m. gruodžio 8 d. prie Ašmenos tarp dviejų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenių, kurioms vadovavo nuverstasis Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila ir jo konkurentas, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis.

Ašmenos mūšis
Data 1432 m. gruodžio 8 d. Vieta Ašmena Rezultatas Žygimanto Kęstutaičio pergalė
Konflikto šalys
Švitrigailos pajėgos Rusai Totoriai	Žygimanto Kęstutaičio pajėgos Žemaičiai Drohičino mozūrai
Vadovai ir kariniai vadai
Švitrigaila Jurgis Gedgaudas	Žygimantas Kęstutaitis
Pajėgos
keliolika tūkstančių	20 000
Nuostoliai
10 000 žuvo 4000 sugauta

Mūšio eiga

Švitrigaila su keliolika tūkstančių karių išžygiavo iš Polocko, kur buvo įsikūręs, ir užėmė Minską, Krėvą, Ašmeną bei rengėsi pulti Vilnių. Žygimanto Kęstutaičio lietuvių bei žemaičių kariuomenė, remiama Drohičino mozūrų (manoma, iš viso apie 20 000 žmonių), puolė Švitrigailos lietuvių ir rusų kariuomenę, kurią rėmė chano Seid Achmeto totoriai. Švitrigailos sąjungininko Livonijos ordino kariai nespėjo atvykti.

Mūšis truko nuo ryto iki vakaro. Iš pradžių Žygimanto Kęstutaičio kariuomenę Švitrigailai pavyko nustumti apie 3 mylias Vilniaus link, bet Žygimantas Kęstutaitis į vakarą sumušė ir išblaškė Švitrigailos jėgas. Didelių nuostolių turėjo abi pusės. Pasak lenkų kronikininko Jano Dlugošo, Švitrigailos karių žuvo apie 10 000, paimta į nelaisvę apie 4000. Švitrigaila pasitraukė į Polocką. Kunigaikštis, buvęs Vilniaus vaivada Jurgis Lengvenaitis, Jurgis Gedgaudas ir kiti jo kariuomenės vadai pateko į nelaisvę.

Mūšio reikšmė

Nors Žygimantas Kęstutaitis ir laimėjo mūšį, bet jo jėgos taips pat buvo pernelyg nusilpę, kad jis galėtų įtvirtinti savo pergalę. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vidaus kovų pabaigą lėmė tik 1435 m. Pabaisko mūšis, kuriame Švitrigailos kariuomenė buvo visiškai sumušta. ^[1]

Šaltiniai

1. Bronius Dundulis. Ašmenos mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.