From Wikipedia, the free encyclopedia
2014 m. pasaulio šachmatų čempionatas – mačas tarp pasaulio čempiono Magnus Karlseno ir pretendento Višvanatano Anando. Jis vyko 2014 m. lapkričio 7 – lapkričio 25 d. Sočyje. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas pirmas iš 12-kos partijų surenka daugumą taškų. Nugalėjo Magnusas Karlsenas 6½ : 4½ ir liko pasaulio šachmatų čempionu.[2]
Čempionas | Pretendentas |
Magnus Carlsen (NOR) | Višvanatanas Anandas (IND) |
6½ | 4½ |
Mačo pradžioje | Mačo pradžioje |
22 metai | 43 metai |
2013 m. pasaulio šachmatų čempionato nugalėtojas | 2014 m. Kandidatų turnyro nugalėtojas |
FIDE reitingas[1] – 2863 | FIDE reitingas[1] – 2792 |
Vieta pagal reitingą – 1 | Vieta pagal reitingą – 6 |
V. Anandas, pralaimėjęs 2013 m. pasaulio čempionato mačą Magnusui Karlsenui, norėdamas žaisti kitą mačą dėl pasaulio čempiono vardo, privalėjo išsikovoti teisę į mačą kartu su kitais pretendentais 2014 m. kovo 13–31 d. Chanty Mansijske Kandidatų turnyre. Jis taip ir padarė: žaidė ir, surinkęs 8½ taško iš 14 galimų, užėmė pirmąją vietą. Tai jam leido dar kartą žaisti pasaulio šachmatų čempionato mačą su Magnusu Karlsenu.
Iki mačo nuo 2005 m. iki 2014 m. lapkričio 6 d. V. Anandas su M. Karlsenu tarpusavyje buvo sužaidę 40 klasikinių partijų. Bendras rezultatas buvo lygus: Abu laimėjo po 6-ias ir lygiosiomis baigė 28-ias partijas.[3]
Mačo nugalėtojas turi pirmas iš 12 partijų surinkti 6,5 taško, ar daugiau. Laiko kontrolė sekanti: kiekvienam skiriama 40-čiai ėjimų po 120 min., sekantiems 20-čiai – po 60 min., likusiems ėjimams iki partijos pabaigos – po 15 min. (nuo 61 ėjimo, atlikus ėjimą, pridedama po 30 sek.). Tvarkaraštis. Diena prieš pirmąją partiją dėl figūrų spalvos pirmojoje partijoje ištraukiami burtai. Žaidimas vyksta po vieną partiją per dieną, o po 2-jų, 4-ių, 6-ių, 8-ių, 10-ies ir 12-kos partijų skiriama po vieną poilsio dieną. Jei pasibaigus mačui, rezultatas būtų lygus, skiriama papildomų partijų diena.
Jei mačas po 12-kos partijų baigtųsi lygiosiomis, po burtų traukimo, žaidžiamas 4 partijų greitųjų šachmatų mačas (25 min +10 sek po kiekvieno ėjimo) Jei ir vėl lygu – traukiami burtai ir žaidžiamas mačas iš dviejų žaibo partijų (5 min +3 sek po kiekvieno ėjimo), jei ir vėl lygu žaidžiamas sekantis 2-jų partijų žaibo mačas, jei ir vėl lygu naujas žaibo mačas ir t. t. Jei po 5-ių žaibo mačų vis dar lygu, traukiami burtai ir žaidžiamas „Armagedonas“, kur baltieji gauna 5 min. laiko, o juodieji 4 min. (nuo 61 ėjimo po kiekvieno ėjimo pridedama po 3 sek), bet baltieji privalo laimėti partiją, lygiųjų atveju, nugalėtoju skelbiamas juodosiomis figūromis žaidęs žaidėjas.[4]
Pirmojoje partijoje V. Anandas pradėjo ėjimu 1. d2-d4, o M. Karlsenas kai ką nustebino, pasirinkęs Griunfeldo gynybą, kurios jis pastaruoju laiku nenaudojo. Be to, netikėtai sužaidė 8…Žc6, kur, kaip sakė P. Svidleris „dauguma žaidžia 8…c5“. Vėliau V. Anandas 21 ėjimu pasirinko ne patį geriausią tęsinį. Partija 48 ėjime pasibaigė lygiosiomis.[5]
Antrojoje partijoje M. Karlsenas žaidė baltaisiais. Buvo sužaista ispaniškosios partijos „anti Berlyno sistema“. Varžovams ji nebuvo naujiena – abu ją naudodavo žaisdami įvairiuose turnyruose. M. Karlsenas nebuvo linkęs pereiti į „Berlyno baigmę“, todėl pasirinko ramesnį tęsinį 4.d2-d3. Šešioliktajame ėjime V. Anandas sužaidė netiksliai, pats vydamas baltųjų valdovę į karaliaus sparną. Po to sękęs nerūpestingas 18…. Re6 tapo jo sunkumų karaliaus sparne pradžia. Išsikeitus lengvąsias figūras bei baltiesiems užėmus bokštais e vertikalę, juodųjų padėtis tapo, jei ne beviltiška, taisunki. Grubi, jau prastesnėje padėtyje, juodųjų klaida 34….h5?? tik priartino pabaigą. Kaip sakė buvęs pretendentas į pasaulio čempiono karūną Naidželas Šortas: „Grubios klaidos neatsiranda iš niekur 34….h5?? – tai pastovios įtampos pasekmė“. M. Karlsenas antroje partijoje persvėrė mačo rezultatą savo naudai – 1½ : ½.[6]
Trečiojoje partijoje baltaisiais žaidė V. Anandas. Juodieji pasirinko valdovės gambitą. Iki baltųjų 20 ėjimo varžovai pakartojo 2013 m. Aroniano – Adamso partiją, bet čia baltieji žaidė kitaip: 20.f: e4. Toliau tiksliai žaisdamas V. Anandas dėka savo tolimo praeinančio c pėstininko įgijo persvarą. Juodieji vėliau šį pavojingą pėstininką sunaikino, bet dėl to pateko į surišimą. Gresiant figūros praradimui, baltieji aukojo kokybę. Vis tik, išsilaisvinti nuo surišimo tai nepadėjo ir 34 ėjime partija pasibaigė V. Anando pergale. Mačo rezultatas tapo lygus – 1½ : 1½.[7]
Ketvirtoje partijoje M. Karlsenas žaidė baltaisiais. V. Anandas pasirinko siciliškos gynybos variantą (2. …e6). Į ką varžovas atsakė 3.g3. Šis ėjimas, leidžiantis išvengti „teorinių“ mūšių, pastaraisiais metais tapo populiarus. Po 13-kos ėjimų susidariusioje padėtyje juodieji turėjo izoliuotą pėstininką centre, bet geras jų figūrų išsidėstymas kompensavo šį trūkumą. Po eilės figūrų iškeitimų, po 31 ėjimo varžovai beturėjo po valdovę, žirgą ir 5-ius pėstininkus, o po 37 ėjimo buvo iškeisti ir žirgai. 39….d4 ėjimu juodieji paaukojo pėstininką tikėdamiesi, kad aktyvi valdovė ir praeinantis pėstininkas jiems užtikrins lygiąsias. Taip ir atsitiko – baltieji patys 47-ame ėjime amžinu šachu užfiksavo lygiąsias.[8]
Penktojoje partijoje baltaisiais žaidė V. Anandas. Juodieji pasirinko Naująją indiškąją gynybą ir žaidė greitai, nepaisant to, kad varžovas buvo žinomas kaip geras partijų pradžių žinovas. Vis tik V. Anandas, kai varžovas paėmė pėstininką, buvo gavęs truputį geresnę padėtį: jo rikis ir bokštai buvo aktyvesni ir jis galėjo dar labiau apsunkinti pasaulio čempiono padėtį, bet ėjimu 26.B:a7 paskubėjo atsilošti pėstininką, po kurio teko keistis bokštais ir prarasti pėstininką a2. Po eilės figūrų mainų partija 39 ėjime baigėsi lygiosiomis.[9]
Šeštojoje partijoje Magnusas Karlsenas pradėjo, kaip paprastai, ėjimu e2-e4, o V. Anandas, kaip ir ketvirtojoje partijoje. pasirinko siciliškosios gynybos variantą (2…e6). M. Karlsenas neskubėdamas stiprino savo padėtį, tačiau 26 ėjimę padarė grubią klaidą, kas leido V. Anandui laimėti du pėstininkus. Bet toliau M. Karlsenas susikaupė, žaidė atidžiai ir tiksliai, o V. Anandas gynėsi ne pačiu geriausiu būdu – tad juodųjų pozicija subyrėjo dar iki pirmosios laiko kontrolės. Pasaulio čempionas persvėrė mačo rezultatą – 3½ : 2½ [10]
Septintojoje partijoje, kurioje baltaisiais žaidė M. Karlsenas, vyko įnirtinga kova ispaniškosios partijos Berlyno variante. Išradinga (po 18.Rf4 ėjimo) pėstininko auka didmeistriams buvo žinoma iš anksčiau, bet M. Karlsenas pateikė naujovę – 24.g4, kuri leido jam išlaikyti juodųjų pozicijos spaudimą. V. Anandas galvojo ilgai, ieškodamas kelių kaip sumažinti baltųjų inciatyvą ir perėjo į baigmę, kurioje baltieji turėjo žirgą, bokštą bei du pėstininkus prieš juodųjų bokštą ir keturis pėstininkus. Tiesa, didmeistriams liko klausimų: ar pozicija iš tikro lyginė, ar baltieji negalėtų kaip nors pralaužti juodųjų gynybos? Įvertinti žaidžiant prie lentos buvo sudėtinga. V. Anandui teko ryžtis ilgai gynybai, kuri truko iki 122 ėjimo. Paskutiniojo baltųjų pėstininko ant lentos neliko 77 ėjime, tačiau partija dar kurį laiką tęsėsi. Nelikus 104 ėjime paskutiniojo juodųjų pėstininko, baltieji turėjo žirgą ir bokštą prieš juodųjų bokštą, kas teoriškai – lyginė padėtis. Teisėjai pradėjo taikyti 50 ėjimų taisyklę, pagal kurią baltieji turėjo laimėti iki 154 ėjimo. Žaidimas dar kurį laiką vyko, bet 122 ėjime, M. Karlsenas, supratęs, kad iki nustatyto ėjimo užmatuoti nepavyks, sutiko su lygiosiomis.[11]
Aštuntojoje partijoje V. Anandas sužaidė pirmu ėjimu d2-d4. Norvegų didmeistris pasirinko valdovės gambitą. Po netrukus sekusių figūrų keitimosi susidarė lengvųjų figūrų baigmė, kur baltųjų pranašumas buvo nedidelis. Ir kai Magnus Karlsenas toliau sužaidė tiksliai, varžovai 41 ėjime išsiskyrė taikiai.[12]
Devintoji partija buvo trumpa. Likus 4-ioms partijoms iki mačo pabaigos tašku atsiliekantis dalyvis turėtų stengtis bent išlyginti rezultatą, o pirmaujantis – jam to neleisti. Tokios strategijos laikosi daug kas. M. Karlsenas žaidė partiją baltaisiais. Iki 13-o ėjimo abu varžovai darė ėjimus pagal 2012 m. partiją D. Perezas – R. Ponomariovas, kurią buvo laimėję baltieji. Tad juodieji nutarė tokiu keliu neiti ir 13 ėjime pasirinko kitą tęsinį. Magnusas Karlsenas tuo pasinaudojo ir šachuodami tašku žirgu privertė juoduosius tris kartus pakartoti padėtį – tad 20 ėjime buvo užfiksuotos lygiosios.[13]
Dešimtojoje partijoje M. Karlsenas, žaisdamas juodaisiais dar kartą pasirinko Griunfeldo gynybą. Šį kartą V. Anandas rinkosi variantą su 5 Vb3. Iki 11-o ėjimo varžovai kartojo 1999 m. žaistos partijos V. Anandas – G. Kasparovas ėjimus. Toliau juodieji tęsė 11….Be8. Kritinis momentas buvo susidaręs po 15….R:e4. V. Anandas galėjo žaisti 16. d6, nors ir po jo pasirinkto, atsargesnio ėjimo – 16.Vc1, susidarė aštri, truputi jam palankesnė, baigmė. Bet pasaulio čempionas žaidė tiksliai ir apsigynė, o pretendentas, pradėjęs jausti laiko trūkumą, padarė netikslumų ir, po figūrų pasikeitimų, susidarė baigmė, kurioje varžovai turėjo po 2 bokštus ir po 4 pėstininkus. Partija 32. ėjime pasibaigė lygiosiomis.[14]
Vienuoliktoje partijoje M. Karlsenas žaidė baltaisiais. Vėl buvo sužaistas Berlyno variantas ir po V. Anando netikėtos pėstininko aukos 23…. b5 jo padėtis atrodė perspektyvesnė. Baltieji aukos negalėjo priimti nerizikuodami patekti į blogesnę padėtį, todėl pėstininko M. Karlsenas nepaėmė. Juodieji, sužaidę 24…b: a, pasikeitė pėstininkais, o po 20 min. svarstymo, ėjimu 26….Bdb8 užėmė b vertikalę, kas nebūtų teoriškai blogai, bet jau sekančiu ėjimu padarė rizikingą sprendimą, kai ėjimu 27….Bb4 paaukojo kokybę (geriau būtų buvę 27…Bb3). M. Karlsenas priėmė netikėtą dovaną. Po to, jis pasirinko konkretų keitimosi planą: 29. Žh5, 30. f4 ir nepaisant to, kad vėliau juodieji laimėjo c4 pėstininką, baltųjų aktyvumas centre davė vaisių. V. Anandas, kurdamas varžovui pinkles, gynėsi atkakliai, bet jo pozicija buvo nebeapginama: baltieji susikūrė antrą praeinantį pėstininką, kuris galutinai nulėmė partijos baigtį. Laimėjęs šią dramatišką ir įtemptą partiją, Magnusas Karlsenas laimėjo mačą 6½ : 4½ ir liko pasaulio šachmatų čempionu.[2]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.