Žygimantas Kęstutaitis

Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Taip pat 1398(?) – ~1421 m. Naugarduko, ~1421–1432 m. Starodubo kunigaikštis. Apsikrikštijęs Marienburgo pilyje gavo katalikišką Zigmanto (liet. Žygimantas) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto, nežinomas.

Žygimantas Kęstutaitis
Lietuvos didysis kunigaikštis
Gediminaičiai
Gimė	1365 m. Trakai
Mirė	1440 m. kovo 20 d. (~75 metai) Trakai
Palaidotas (-a)	Vilniaus katedroje
Tėvas	Kęstutis
Motina	Birutė
Vaikai	Mykolas Žygimantaitis
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1432 m. – 1440 m. (~8 metai)
Pirmtakas	Švitrigaila
Įpėdinis	Kazimieras Jogailaitis
Naugarduko kunigaikštis
Valdė	1398 m. – 1421 m. (~23 metai)
Starodubo kunigaikštis Valdė 1421 m. – 1440 m. (~19 metų)
Vikiteka	Žygimantas Kęstutaitis

Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas

Vytis su Gedimino stulpais riterio herbe, priskiriamas Žygimantui Kęstutaičiui

Paminklas Pabaisko mūšiui atminti

Iki 1432 m. perversmo

1382-1384 m. Žygimantas buvo Jogailos kalinys. 1384 m. jis pabėgo į Vokiečių ordino, prie Nogato upės, pasistatytą Marienburgo pilį ir prisijungė prie toje pilyje įsikūrusio Vytauto. Vytautui susitaikius su Jogaila, Žygimantas tais pačiais metais grįžo į Naugarduką.

1389 m. žlugus Vytauto bandymui užimti Vilnių, tų pačių metų pabaigoje jis pasiuntė Žygimantą į Prūsiją atnaujinti oficialių Vytauto santykių su Vokiečių ordinu bei prašyti abiem Kęstutaičiams reikalingo politinio prieglobsčio, o 1390-1398 m. Žygimantas kartu su savo sūnumi Mykolu ir kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas įkaitas.

Dalyvavo Vorsklos ir Žalgirio mūšiuose, 1428 m. liepą – Vytauto surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didijį Naugardą.

Karai su Švitrigaila

Po Vytauto mirties Žygimantas kurį laiką rėmė Švitrigailą jo kovoje su Lenkija, tačiau 1432 m. vasario–rugpjūčio mėn. lenkų diplomato, Sieradzės kašteliono Lauryno Zarembos agentūros buvo įtikintas dalyvauti prieš Švitrigailą nukreiptame perversme. 1432 m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Žygimanto ir jo rėmėjų ginkluotiems būriams užpuolus Ašmenoje nakvojusį Švitrigailą, Žygimantas Kęstutaitis tapo nuo lenkų didikų priklausomu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1432 m. spalio 15 d. Gardine su Jogailos įgaliotiniais sudaryta sutartimi Žygimantas pasižadėjo valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y. kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas. Pagal Gardino sutartį po Žygimanto mirties LDK turėjo būti „grąžinta“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Vėliau Žygimantas pasižadėjo ištikimybę Jogailai, o po jo mirties – Vladislovui Varniškiui Žygimantas patvirtino dar 4 kartus – 1433 m. sausį, 1434 m. vasarį, 1437 m. gruodį ir 1439 m. spalį.

Stačiatikiška LDK dalis bent iki 1435 m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą. Nesiliaujant ginkluotai kovai tarp Švitrigailos ir Žygimanto šalininkų (ji baigėsi tik apie 1439 m.), Žygimantas, siekdamas pervilioti Švitrigailos rėmėjus į savo pusę, 1434 m. gegužės 6 d. Trakuose LDK kunigaikščiams ir bajorams išduota privilegija kilmingųjų LDK stačiatikių teises sulygino su LDK bajorų katalikų teisėmis (tiesa, Jogaila LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises buvo sulyginęs dar 1432 m. spalį). Vis dėlto dauguma LDK stačiatikių (rusėnų, lietuvių, jotvingių etc.) liko ištikimi Švitrigailai, todėl nemažai jų Žygimanto ar jo administracijos iniciatyva vėliau buvo represuoti (anot XV a. II pusėje rašiusio J. Dlugošo, Žygimantas daugybę „nekaltų žmonių“ išžudęs kliaudamasis „žynių bei raganų“ pranašavimais; mūsų dienų istorikai šia J. Dlugošo informacija nelinkę pasitikėti).

Minėta 1434 m. gegužės 6 d. privilegija Žygimantas LDK kunigaikščiams ir bajorams garantavo, kad jie nebus baudžiami be teismo sprendimo; ta pačia privilegija kunigaikščiams ir bajorams priklausantys valstiečiai buvo atleisti nuo dėklos prievolės.

1432 m. kilusį vidaus karą iš esmės užbaigė Pabaisko mūšis (1435 m.), kuriame LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko Livonijos ordino kariuomenę.

1438 ar 1439 m. Žygimantas karine jėga dar parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš Krymo išvytą chaną Chadži-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti neilgam prarastą Krymo chanato sostą.

Sustiprinęs savo pozicijas Lietuvoje, Žygimantas užsimojo įgyti Lietuvos karaliaus titulą ir taip atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos; 1438-1439 m. jis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.

Nužudymas

1440 m. kovo 20 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo nužudytas kunigaikščių Aleksandro ir Ivano Čartoriskių, Vilniaus vaivados Jono Daugirdo, Trakų vaivados Petro Leliušio ir kt. Švitrigailos šalininkų surengto pasikėsinimo metu. Anot Bychovco kronikos, prieš Žygimantą buvo susimokyta todėl, kad šis, „šėtono pakurstytas, slapčia galvojo, kaip visą bajorų luomą išnaikinti“, „savo piktoms užmačioms išbaigti“; Žygimantas esą „nusprendė sušaukti didįjį seimą ir tame seime visus bajorus iškapoti bei išnaikinti, o [jų vieton] iškelti mužikų luomą“. Dalis istorikų šią Lietuvos metraščio tiradą laiko iškreiptu Žygimanto rėmimosi besiformuojančia vidutiniąja ir smulkiąja lietuvių bajorija atspindžiu.

Šaltiniai

• Bronius Dundulis "Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.): enciklopedinis žinynas" Žygimantas I Kęstutaitis 2004 "Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas" Vilnius. ISBN 5-420-01535-8 94–96psl.

Nuorodos

Žygimantas Kęstutaitis Gediminaičių šeima Gimė: 1350 m. Mirė: 1440 m. kovo 20 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai: Švitrigaila	Lietuvos didysis kunigaikštis 1432-1440	Po to: Kazimieras Jogailaitis