From Wikipedia, the free encyclopedia
Žana d’Ark (pranc. Jeanne d'Arc, t. y. Joana Arkietė; dar žinoma kaip Orleano mergelė; 1412 m. sausio 6 d. – 1431 m. gegužės 30 d.) – prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji.[1]
| Žana d'Ark pranc. Jeanne d'Arc | |
|---|---|
 | |
| Žaną d'Ark vaizduojantis paveikslas | |
| Gimė | 1412 m. sausio 6 d. Prancūzija |
| Mirė | 1431 m. gegužės 30 d. (19 metų) Ruanas |
| Veikla | prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji |
 Vikiteka | Žana d'Ark |
| Parašas | |
 | |
Kilusi iš valstiečių šeimos Domrémy kaime (Lotaringijoje). Tuo metu vyko Šimtametis karas tarp Prancūzijos ir Anglijos, kurios sąjungininkė buvo Burgundija. Žana d’Ark regėjo mistines vizijas, ir, kaip ji teigė, jų paveikta nusprendė, kad jos misija yra išvaduoti Prancūziją iš anglų okupacijos.
Jauna 16 metų mergina su draugais išvyko pas karalių. 1429 m. vasario 23 d. atvyko į Šinoną, kur tada buvo karalius. Sosto įpėdinis leidosi įtikinamas, bet nusiuntė ją išklausyti dvasingiems didikams. Gavusi teigiamą atsakymą Žana d’Ark pradėjo vadovauti nedideliems kariniams daliniams.
1429 m. balandžio 29 d. prancūzų kariniai daliniai išlaisvino anglų apgultą Orleaną, o vėliau perėmė keletą kitų miestų bei birželio 18 d. laimėjo mūšį prie Patė. Žana d’Ark 1429 m. liepos 17 d. padėjo karūnuoti Reimso katedroje Prancūzijos karalių Karolį VII.
Žana d’Ark planavo užimti Paryžių, bet jai nepavyko. Orleano mergelė tapo neparanki karališkajai tarybai, kuri nusprendė atsikratyti šios asmenybės. 1430 m. gegužės 24 d.[reikalingas šaltinis] mažas dalinys, vadovaujamas pačios Žanos, išjojo į susitikimą su burgundais, apgulusiais Kompjeną.
Dėl priešo persvaros prancūzai turėjo atsitraukti, o Žana d’Ark buvo paimta į nelaisvę ir parduota anglams už 10 000 auksinių skudų.
Vėliau Orleano mergelė buvo perduota bažnytinei inkvizicijai Ruane ir apkaltinta hipnoze, erezija, burtais, paleistuvyste ir puikybe. Inkvizicijos tribunolo vadovas buvo Petras Kušonas, bylos vadovas buvo generalinis vikaras Žanas d’Estivė. Per ilgą procesą Žana išsižadėjo savo įsitikinimų ir buvo nuteista kalėti. Netrukus šis sprendimas buvo atšauktas, Orleano mergelė perduota pasaulietiniam teismui, kuris ją už raganavimą nuteisė mirties bausme. 1431 m. gegužės 30 d. buvo gyva sudeginta Senajame turguje Ruane, o jos likučiai sugrąžinti į Sekvaną. Po penkerių metų Prancūzijoje pasklido gandas, kad buvo sudeginta kita moteris, o Žanai pavyko pabėgti. 1436 m. Orleane net pasirodė labai į ją panaši mergina, Žana d'Armoises. Žanos d’Ark broliai ją atpažino kaip seserį, bet apgaulė greitai buvo atskleista. Karalius Karolis VII liepė apsimetėlei pasakyti paslaptis, patikėtas Žanai d’Ark prieš kelerius metus, ir d’Armoises prisipažino.
1456 m. liepos 7 d. popiežius Kalikstas III reabilitavo Orleano mergelę. XX a. Žana d’Ark buvo beatifikuota (1909 m.), o 1920 m. kanonizuota.
Žana d’Ark yra Prancūzijos liaudies vienybės ir kovos už nepriklausomybę simbolis. Jos pavyzdys paskatino prancūzus pasipriešinti okupantams anglams. Pasipriešinimas baigėsi teisėtu karaliaus Karolio VII karūnavimu.
Ji paskelbta Prancūzijos, Ruano ir Orleano globėja.
Žanos d’Ark personažas tapo daugelio menininkų įkvėpimu, tarp jų – Viljamo Šekspyro, Žoržo Bernaro Šavi, Fridricho Šilerio, Žano Anuji, Bertoldo Brechto.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
