Šventoji (Baltija)

Šventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius ir prie Šventosios gyvenvietės (Palangos mieste) įteka į Baltijos jūrą. Šventojoje 2008 m. įkurtas Šventosios valstybinis jūrų uostas.

Kitos reikšmės – Šventoji (reikšmės).

Šventoji
Šventosios upė su Beždžionių tiltu ties Šventosios gyvenviete
Ilgis	68,4 km
Baseino plotas	471,9 km²
Vidutinis debitas	5,38 m³/s
Ištakos	Skuodo rajono savivaldybė
Žiotys	Baltijos jūra
Šalys	Lietuva, Latvija
Vikiteka	Šventoji

Beždžionių tiltas per Šventąją Šventojoje (2010 m.)

Intakai:

• kairieji – Paraistupis, Laukupis, Plaušmirkis, Graumenalis, Įpiltis, Kulšė, Darba;
• dešinieji – Dunojėlis, Žioklanis, Skroblis, Luknė.

Upės vidutinis nuolydis – 65 cm/km.^[1]

Istorija

Šventosios upė (rivulum, qui Sanctus dicitur – „upė, kurią Šventa vadina“) minima 1370 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje.^[2] Upės pavadinimas nusako jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime (kilmė iš žodžio šventas).^[3]

Literatūra

• XX a. pr. Šventoji Brockhaus’o enciklopedijoje (rus.)
• Šventoji Brockhaus’o enciklopedijoje (rus.)

Šaltiniai

1. Šventoji (Baltija). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 239
2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.