Švedai

Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba. Iš viso apie 14 mln. Gyvena Švedijoje (8 mln. žmonių), kur sudaro 90,8 % gyventojų, taip pat (JAV, Kanadoje, Suomijoje, Australijoje) ~ 1,7 mln. žmonių. Tikinčiųjų dauguma – evangelikai liuteronai, yra katalikų.^[12]

Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Švedai (Vilnius).

Švedai
Gyventojų skaičius	14 milijonų, įskaitant švedų kilmės užsieniečius
Populiacija šalyse	Švedija:    7 712 376 (2010 m.)[1] Suomija:    280 000 [2]  Ispanija:   65 000[3] JAV:    56 324[4]  Norvegija:    28 730[5]  Jungtinė Karalystė:    22 525[6]  Brazilija:   23 048  Danija:    21 000[7]  Prancūzija:    16 000[8]  Vokietija:    9 500[6] Australija:    8 170[9] Kanada:    7 000[10]  Italija:   6000  Meksika:   425  Estija:    300[11]
Kalba (-os)	švedų
Religijos	liuteronybė
Giminingos etninės grupės	norvegai, danai, islandai, fareriečiai ir kitos germanų tautos

XIX–XX a. į JAV išvykusių švedų palikuonys šiais laikais praktiškai neturi jokių kalbinių ar kultūrinių ryšių su Švedija. Anksčiau į Estiją atsikėlę švedai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Švediją.

Istorija

II tūkstantmetyje pr. m. e. į dabartinės Švedijos teritoriją įsiveržė gyvulių augintojų gentys (spėjama, kad indoeuropiečiai). Jos pavergė vietos gyventojus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svionai ir gautai. I tūkstantmečio viduryje įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia, ėmė kurtis didesni gentiniai junginiai.

VIII – XI a. švedų vikingai (normanai) rengė prekybinius žygius į Rusią, Pabaltijį (ypač Kuršą), Bizantiją, arabų Kalifatą, puolė bulgarus ir chazarus, tuos kraštus plėšė, kai kada su jais prekiavo.

X a. pradėjo kurtis centralizuota valstybė. Nuo XI a. plito krikščionybė.

Iš I tūkstantmetyje Skandinavijoje gyvenusių šiaurės germanų (svionų, gautų ir kitų) genčių IX – XI a. susidarė švedų etninė grupė. Bendras šių genčių politinis ir kultūrinis centras buvo Upsala. XVII – XVIII a. konsolidavosi švedų nacija.

Švedų kaimo gyventojai gyvena vienkiemiais; yra kupetinių ir gatvinių kaimų. Paplitę amatai: keramika, meninis medžio, odos ir kaulo apdirbimas, audimas, nėrimas.

Gausi švedų senoji tautosaka – herojinės, mitinės, istorinės pasakos, legendos ir baladės.

Skanai

Pietinėje Švedijos dalyje, Skonės provincijoje, gyvena stiprų savą identitetą (neretai laikantys save atskira tauta) turintys skanai, laikomi švedų etnine grupe.^{[reikalingas šaltinis]} Istoriškai, Skonė yra buvusi Danijos karalystės vientisa dalis, tik po Roskildės taikos sutarties 1658 m. buvo įjungta į Švedijos karalystės sudėtį. Danijos karalystė buvo atsiėmusi šią istorinę savo teritoriją 1676–1679 metais vykstant Skonės karams, ir laikinai 1711 m. 1720 m. Skonė tapo Švedijos karalystės integralia dalimi. Šios istorinės permainos ir lėmė susiformuoti savitam skanų identitetui su savita skanų tarme. Šiuo metu skanai kalba skanų tarme, kuri priskiriama prie švedų kalbos pietinių tarmių.^{[reikalingas šaltinis]} Dauguma istorikų pripažįsta, kad iki Skonės įjungimo į Švedijos karalystės sudėtį, čia buvo kalbėta danų kalbos rytų tarme. Ankstyvos kartos skandinavų kalbininkų, tokių kaip Adolf Noreen ir G. Sjöstedt nuomone, čia kalbėta „pietų skandinavų“ tarme, o anot kalbininko Elias Wessén, Skonėje kalbėta atskira skanų kalba, kuri nebuvo nei senosios danų, nei senosios švedų kalbų dalimi.

Suomijos švedai

Suomijoje švedai sudaro 5,6 % gyventojų. Didelė jų dalis nelaiko savęs švedų tautos ar švedų kultūros dalimi.^[13]

Nuorodos

1. „Summary of Population Statistics 1960 - 2008 (corrected version 2009-05-13)“. www.scb.se. 2009-05-13. Nuoroda tikrinta 2010-02-06. (excluding 1,661,003 persons, or 17.9% of the population, living in Sweden with immigrant background.)
2. Finnish Population Registry Center 31.12.2008
3. Swedish Embassy, Madrid (2008) - in Swedish Archyvuota kopija 2009-01-07 iš Wayback Machine projekto.
4. American Community Survey & Census 2000 Archyvuota kopija 2012-01-18 iš Wayback Machine projekto.
5. SSB Population Count 2009 (in Norwegian)
6. „Country-of-birth database“. Organisation for Economic Co-operation and Development. Nuoroda tikrinta 2010-01-16.
7. Joshua project-Ethnic groups of Denmark
8. 16 000 svenskar i Frankrike Archyvuota kopija 2013-05-31 iš Wayback Machine projekto.
9. „Migration“ (PDF). 2006 Census. Australian Bureau of Statistics. 29 March 2007. Nuoroda tikrinta 2010-01-16. (table 6.8)
10. Sweden's embassy in Ottawa (in Swedish) Archyvuota kopija 2012-03-14 iš Wayback Machine projekto.
11. „PC225: Population By Ethnic Nationality, Mother Tongue and Citizenship“. Estonian Population Census 2000. Statistics Estonia. Nuoroda tikrinta 10 July 2010.
12. Švedai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
13. Identitet och framtid – Folktingets undersökning om finlandsvenskarnas identitet / Suomenruotsalainen identiteetti – Folktingetin kyselytutkimus (PDF, 925 KB, schwed., finn.). Seiten 23/53 und 33/63. Zugangsdatum 6. April 2007.

Švedų nacionalinis charakteris Archyvuota kopija 2006-12-20 iš Wayback Machine projekto. (angl.)