Škumbinis

Škumbinis (alb. Shkumbini) – upė vidurio Albanijoje.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Škumbinis
Škumbinio vidurupis tarp Libraždžio ir Elbasanio
Ilgis	181 km
Baseino plotas	2376 km²
Vidutinis debitas	70 m³/s
Ištakos	Pogradeco rajonas
Žiotys	Adrijos jūra
Šalys	Albanija

Ant upės įrengta keletas nedidelių hidroelektrinių, žemupyje įrengta kanalų sistema. Upės vanduo naudojamas drėkinimui.

Geografija

Upės ištakos yra į pietryčius nuo Pogradeco, į pietvakarius nuo Ohrido ežero. Iš pradžių kalnuotu slėniu teka į šiaurę. Prie Libraždžio slėnis pasuka į vakarus. Vėlia siaura protaka kerta kalnų grandinę ir prie Elbasanio pradeda tekėti Mizenkės žemuma. Įteka į Adrijos jūrą į šiaurę nuo Karavastos lagūnos ir sudaro savo deltą.

Škumbinio poplūdis būna rudenį ir žiemą, o vasarą – nusenka. Prie upės įsikūrę miestai: Kukiosas, Libraždis, Elbasanis, Cerikas, Pekinis, Rogožinė.

Ekologija

1996 m. Škumbinyje buvo suskaičiuotos 17 žuvų rūšių. Didžąją dalį jų sudaro karpinės žuvys. Upėje gyvena ir daug retų žuvų rūšių.

Kultūrinė riba

Škumbinio upe eina etnolingvistinė riba pagrindinių albanų dialektų, kurie skiriasi fonetika ir žodynu – toskų ir gegų. Škumbinio riba yra ne tik kalbinė; tai taip pat ir religinė-kultūrinė riba. Piečiau Škumbinio praktiškai nėra katalikų, o į šiaurę, išskyrus didžiuosius miestus, praktiškai nėra stačiatikių.

Toskai visada garsėjo savo atvirumu pasauliui, o šiaurės kalnuose gyvenentys gegai – konservatyvumu. „Škumbinio kultūrinė siena“ taip pat jaučiama ir politikoje. Ankstesnysis komunistinis elitas buvo daugiausia iš šalies pietų. Šiaurėje kilo ir pirmieji protestai, kurioje stipriausias pozicijas turėjo pirmojo nekomunistinio prezidento Sali Berišos šalininkai.