From Wikipedia, the free encyclopedia
Čelkanai (rus. челканцы) – Altajuje (Rusija) gyvenanti tauta.
Čelkanai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | ~1200 (2002 m.) |
Populiacija šalyse | Rusija – 1181 (2010 m.):
|
Kalba (-os) | rusų, čelkanų, pietų altajiečių |
Religijos | šamanizmas, burchanizmas, stačiatikybė |
Giminingos etninės grupės | kumandinai, tubalarai |
Rusiškai čelkanai dar buvo vadinami rus. лебединцы. Čelkanai gyveno Lebedžio upės rajone.[1].
TSRS gyventojų surašymuose (išskyrus 1926 m.) čelkanai būdavo priskiriami altajiečiams. 2002 m. gyventojų surašyme čelkanai buvo registruojami kaip atskira tauta su savo kalba, o 2010 m. – kaip altajiečių subetnosas.
2000 m. kovo 24 d. nutarimu čelkanus Rusijos Federacijos vyriausybė priskyrė vietinėms mažosioms Rusijos Federacijos tautoms.
Pagal 2002 m. surašymo duomenis:
Viso | Viso vyrų | Viso moterų | Viso miestuose | Vyrų miestuose | Moterų miestuose | Viso kaimuose | Vyrų kaimuose | Moterų kaimuose | |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rusijos Federacijoje | 855 | 376 | 479 | 135 | 65 | 70 | 720 | 311 | 409 |
tame tarpe Altajaus Respublikoje | 830 | 364 | 466 | 113 | 56 | 57 | 717 | 308 | 409 |
Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis Rusijos Federacijoje gyveno 855 čelkanai, iš jų Altajaus respublikoje – 830 (daugiausia Turočiako rajone). Tuo tarpu Altajaus respublikos vyriausybės duomenimis 1997 m. Turočiako rajone gyveno 1689 čelkanai.
Čelkanų skaičius Altajaus respublikos gyvenvietėse 2002 m.:[2]
Pavadinimas | Rusiškai | Čelkanų skaičius | |
---|---|---|---|
kaimas | Turočiakas | Турочак | 160 |
kaimas | Bijka | Бийка | 122 |
kaimas | Kurmač-Baigolas | Курмач-Байгол | 121 |
miestas | Gorno Altaiskas | Горно-Алтайск | 109 |
Čelkanų kalba priskiriama šiaurės altajiečių kalboms (Altajaus kalbų šeimos tiurkų kalbų grupė) arba yra šiaurės altajiečių kalbos dialektas.[3]
Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis Altajaus respublikoje iš 830 čelkanų rusiškai moka 817 žmonių (98 %), čelkanų kalbą – 466 žm. (56 %), pietų altajiečių kalbą – 148 žm. (18 %)[4].
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.