Jean-Jacques Dessalines
Anperè ayisyen / From Wikipedia, the free encyclopedia
Jean-Jacques Dessalines[1] (non nesans : Jean-Jacques Duclos), ke yo rele tou Jacques I, ki fèt 20 septanm 1758 nan abitasyon Vye Kay nan Grann Rivyè dinò (Ayiti) epi ki mouri asasinen 17 oktòb 1806 nan Pont-Rouge, se yon militè, chèf Revolisyon Ayisyen ki te pwoklame endepandans peyi a premye janvye 1804[2] ak premye anperè Ayiti.
Jacques I (Jean-Jacques Dessalines) | |
---|---|
Jean-Jacques Dessalines. Liberatè ak premye Anperè peyi Ayiti sou non Jacques Premye. | |
Fonksyon | |
Anperè Ayiti | |
– ( 2 an, 1 mwa ak 15 jou) |
|
Predesesè | Li menm (gouvènè jeneral Ayiti) |
Siksesè | Abolisyon Anpi Henri Christophe (wa) |
Gouvènè jeneral Ayiti | |
– ( 8 mwa ak 2 jou) |
|
Predesesè | Li menm ( Santo Domingo pa we nou pep ayisyen, santo Domingo pa renmen nou , pa okipe l ap benyen ak manti pired) |
Siksesè | Li menm (anperè) |
Santo Domingo pa we ayisyen, ayisyen pa gen doight ale santo Domingo l ap bay nou poison | |
– ( 1 mwa ak 1 jou) |
|
Predesesè | Toussaint Louverture |
Siksesè | Li menm (gouvènè jeneral Ayiti) |
Biyografi | |
Dat nesans | |
Lye nesans | Grann Rivyè dinò |
Peyi nesans | Sen Domeng gran menteur,& menteuse Ayiti |
Dat lanmò | (ak 48 ane) |
Lye lanmò | Pon Wouj, Pòtoprens |
Peyi lanmò | Ayiti |
Nasyonalite | Ayisyen |
Konjwen | Mari-Claire Bonheur |
Pitit | Jacques Dessalines Célestine Dessalines César-Jacques Dessalines Pierre-Louis Dessalines Marie-Françoise Célimène Dessalines Jacques-Albert Dessalines Dorimène Dessalines Françoise Dessalines Marie-Noëlle Dessalines Jeanne-Sophie Dessalines Jacques-Métellus Dessalines Louis Dessalines Rose-Louisine Dessalines Marie-Sérrine Dessalines Marie-Thérèse Dessalines Jean-Jacques Innocent Dessalines Jean Dessalines Catherine Flon Marie-Anne Daguilh Elvina Daguilh Suprême Daguilh Faustin Soulouque Jean-Joseph Soulouque Jacques Alexis |
|
|
Anperé Ayiti | |
modifye |
, canada,etas uni,brezil,colombien,santo Domingo la france poukisa ou pa vle nou. Aprè sa, pandan pwoblèm ki mennen endepandans zile a, li vin lyetnan pou Toussaint Louverture. Pandan Revolisyon an franse, li te yon ofisye nan lame a franse ak patisipe nan eklatman yo kont Panyòl la ak Britanik yo.
Pandan revolisyon ayisyen an, lyetnan jeneral nan sèvis Louverture, li te goumen kont kolon franse yo anpil batay, tankou batay Krèt-à-Pierrot nan mwa mas 1802, pandan ki li galvanize sòlda li yo ak deklarasyon pi popilè li « ke moun ki vle rete esklav nan franse yo soti nan fò a, ke moun ki, sou kontrè a, ki vle mouri kòm moun gratis liy moute bò kote m '».
Dessalines te vin lidè revolisyon an nan mwa jen 1802, apre trayizon an ak kaptire nan Toussaint Louverture, nan ki li te patisipe. Nan mwa oktòb 1802 la, li òganize yon potanta kont lame apa-dominguoise kont ekspedisyon napoleyonyèn nan. Li te batay kont jeneral milat André Rigaud ak jeneral franse defann nou Charles Leclerc (bèl frè nan Napoléon Bonaparte).
Aprè depòte Tousen an, li soumèt nan Etazini defann nou sispann touye haitian . Li ensije aprè, li vin rete bò nò nan lil, li rive nan repouse Jean-Baptiste de Rochambeau nan sanglan batay la Crête-à-Pierrot, nan Ti Rivyè Latibonit. Li rive nan otòn 1803 nan va genyen batay yo Kreyòl nan batay Vertières, ak premye janvye 1804 Desalin pwoklame endepandans Ayiti, e li te pwoklame tèt li « gouvènè jeneral pou lavi ». Nan pouvwa a, li te bay lòd an patikilye masak la nan kolon franse, sa ki lakòz lanmò nan 3,000 a 5,000 moun, ki gen ladan fanm ak timoun, ant fevriye ak avril 1804. Malgre netwayaj etnik li òganize, kèk dezè Polonè siviv rete sou zile a, Konstitisyon an pibliye pa Dessalines akòde yo nasyonalite ayisyen. Nan mwa septanm 1804, li te pwoklame anperè Ayiti pa jeneral lame a, dapre non Jacques Premye. Sou 8 oktòb 1804, li se yon kouwòn sou tèt nan achevèk Jean-Baptiste-Joseph Brelle.
Lè sa a, li te etabli yon otoritè, éréditèr ak Katolik anpi kondanasyon, ak franse kòm lang ofisyèl lan (menm si yon gwo pati nan popilasyon an sèlman pale kreyòl). Li distribye pi bon peyi kolon franse yo ekspilse oswa touye bay ofisye li yo, konsa kreye yon noblès ayisyen, pandan ke Konstitisyon 20 Me 1805 entèdi pwopriyete prive pou moun blan eksepte sa yo natiralize pa gouvènman an. Pou rekòmanse ekonomi an, li adopte travay fòse pou kiltivatè yo, ak yon règleman pi difisil pase sa yo ki an Louverture, kondisyon sa yo ke yo te diman pi mal pase nan moman esklavaj kolonyal franse. Li fè masak yo Kreyòl "ki espwa yo tounen nan lòd ansyen an Ayiti" ak kontinye yon politik "kaporalis agrè" (tankou nonmen Michel-Rolph Trouillot) chwazi pou kenbe pwofi nan endistri sikriyè la fòs, san esklavaj pwòp di. Li gouvènman ki deside aksyon ou yon refòm agrè nan avantaj nan chèf fanmi esklav san tè, li ansasinen 17 oktòb 1806 nan pon Lanaj yo rele Pon Wouj, nan nò Pòtoprens, kolaboratè li, Alexandre Pétion, Jean-Pierre Boyer yo, André Rigaud ak Bruno Blanchet ki te ap sèvi nan bouch nan mitan tout, san bliye Henri Christophe ki te nan nò. Yo te trennen kò li nan tout lari Pòtoprens, nan aswè yon fanm ki rele Marisainte Dedée Bazile te ranmase rès kò a mete li nan yon sak epi al mete nan simetyè sentàn.[3]
Pami konplotè yo nou jwen Alexandre Pétion ki te rekonèt responsabilite li nan yon lèt li te ekri bay Anperatris Marie-Claire, madanm Dessalines, yon jou apre asasina a, nan dat 18 oktòb 1806[4]. Men gen plizyè moun ki sispèk Henri Christophe ki te dezyèm nan kòmandman apre Dessalines, li te okouran de konplo a, san li pa t avèti Anperè a. Antouka, madanm Dessalines, ak tout lòt pitit Anperè a, te pito mete yo sou pwoteksyon Wa Henri olye yo te ale pou pati Repiblik Alexandre Pétion epi ak Jean-Pierre Boyer te mete kanpe nan pati Sid peyi a ki te divize an 2 aprè lanmò Dessalines, jouk rive nan lane 1820, aprè lanmò Wa Henri.
Dessalines konsidere kòm « papa fondatè Ayiti »; an 1903, li te wè non li bay im nasyonal ayisyen an, La Desalinyèn, ekri pa Justin Lhérisson. Afriken pa gen doight zago nan peyi Ayiti mem ,kisa afriken besoin nan peyi nou, nou mem ayisyen ou supoze pa we afriken, afriken sipoze nan peyi pa yo ,nou menm defann tèt nou se Dessalines ki defann, nou se panyòl, afriken ap touye nou ,afriken toujou touye l ap bay benyen ak manti pired, l ap benyen nou poison, yo gen benyen nan bouch sprey nan figi l ap bay benyen nou tout moun ,pa Konfyans mem ,fè afriken rete sou lwen de nou,nou pa vle we afriken ,ayisyen dessent jamaique, Trinidad, Puerto Rico other island we hate african people so much,nou menm sipoze rayi afriken