kaukti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *kū- (“to cry out, call, howl”). Cognate with English howl, Tocharian B kauk- (“to call out”), Sanskrit कौति (kauti, “to vocalize”), etc.

Verb

kaukti (third-person present tense kaũkia, third-person past tense kaũkė)

1. to howl, yell, roar

Conjugation

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kaukiù	kaukì	kaúkia		kaúkiame, kaúkiam	kaúkiate, kaúkiat	kaúkia
	past (būtasis kartinis laikas)	kaukiaú	kaukeí	kaúkė		kaúkėme, kaúkėm	kaúkėte, kaúkėt	kaúkė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kaúkdavau	kaúkdavai	kaúkdavo		kaúkdavome, kaúkdavom	kaúkdavote, kaúkdavot	kaúkdavo
	future (būsimasis laikas)	kaúksiu	kaúksi	kaúks		kaúksime, kaúksim	kaúksite, kaúksit	kaúks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kaúkčiau	kaúktum	kaúktų		kaúktumėme, kaúktumėm, kaúktume	kaúktumėte, kaúktumėt	kaúktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kaúk, kaúki	tekaúkia		kaúkime, kaúkim	kaúkite, kaúkit	tekaúkia

Conjugation of kaukti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		kaúkiąs, kaúkiantis	kaúkiamas
past		kaúkęs	kaúktas
past frequentative		kaúkdavęs	—
future		kaúksiąs, kaúksiantis	kaúksimas
participle of necessity		—	kaúktinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		kaúkdamas
half-participle (padalyviai)	present	kaúkiant
	past	kaúkus
	past frequentative	kaúkdavus
	future	kaúksiant
manner of action (būdinys)		kaúkte, kaúktinai

Participles of kaukti