Vuokītėjė

Vuokītėjė (vuokīškā: Deutschland) īr dėdliausė vagol prieteliu skaitliu valstībė Euruopuo, vėina ėš ES ikūrieju. Robežiounas šiaurie so Šiaurės jūra, Danėjė, Baltėjės jūra, rītūs so Lėnkėjė ė Čekėjė, pėitūs so Austrėjė ė Šveicarėjė, vuo vakarūs so Prancūzėjė, Lioksemborgo, Belgėjė ė Nīderlandās.

Bundesrepublik Deutschland
Vuokītėjės vieleva Vuokītėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Vuokītėjės gimnos
Valstībėnė kalba	Vuokītiu kalba
Suostėnė	Berlīns
Dėdliausis miests	Berlīns
Valstībės vaduovā	Frank-Walter Steinmeier Prezidėnts Olafs Šolcos Kancleris Roberts Habeks Vicekancleris
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	357 022 km² (61) 1,27%
Gīventuoju  - 2019 lėipa  - Tonkoms	83 149 300[1] (19) 232 žm./km² (58)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2021 (progn.) 4 743,42[2] mlrd. $ (5) 57 080[2] $ (16)
Valiota	Eurs (€)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +2
Naprīgolnoms Ikūrėms Padalėnėms Sovėinėjėms	Verdunės taika (843) 1871 sausė 18 1949 gegožės 23 1990 spalė 3
Interneta kuods	.de
Šalėis tel. kuods	+49

Istuorėjė

Jau maždaug prīš 2500 metu dabartėnės Vuokītėjės terituorėjuo apsėgīvena germanā, pėitūs, Alpies' - retā, vuo i vakarūs nu anū - keltā. I o. pėitėnės žemės palėka ožkariautas ė ijongtas i Ruomas imperėjė. Par dėdliūji tautū kraustīmuosi (IV-VI o.) sosėkūrė Bavarėjės, Saksuonėjės, Tiūringėjės, Frankuonėjės ė kėtas gėnčiū hercuogīstės.

IX o. soėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes iejė i Vuokītėjės karalīstė, katra zars pradiejė vadėntėis Teutuonu karalīstė. Lig pat XIX o. dabartėnės Vuokītėjės terituorėjuo gīvava šėmtā smolkiū karalīstiu ė kelės dešimtis liousū miestu.

XII-XIII o. Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgius i cėntrėnė-rītū Euruopa prīš paguonis. Net do šimtmetio anėi miegėna pakrėkštītė Lietova, Žemaitėjė ė kėtas gretėmas valstībės, ale tas aniem tēp ė naimeig. Galiausē 1410 m. pu Žalgėrė kuovuos vuokītē galotėnā pralaimiejė.

1871 m. Vuokītėjė sosėvėinėjė Prūsėjės inicētīva (diutuo ėlga čiesa vastībė vadėnas ne Vuokītėjė, vuo Prūsėjė). XX o. pradiuo šalės palėka ontruojė svieta valstībė. Vuokītėjē rēkiejė naujū žaliavū ė naujuos rinkas, diutuo ana pradiejė Pėrma svieta vaina, katrū čīstā praluošė. Ale 1933 m. i valdė atejės Aduolfos Hitleris apėntās sokielė vaina ė ontra karta par posšimti metu Vuokītėjė bova sotrioškinta. 1945 m. vaina laimiejosiu valstībiu sprendėmo Vuokītėjė bova padalinta i 4 zuonas. JAV, Prancūzėjės ė Jongtėnės Karalīstės zonuos' 1949 m. bova ikorta Vuokītėjės Federacėnė Respoblėka, vuo TSRS zuonuo - Vuokītėjės Demuokratėnė Respoblėka. Praējos 40 metu, 1990 m., abėdvė Vuokītėjė sosėjongė.

Akuonuomėka

Vuokītėjė īr vėina magtīngiausiu svieta pramuonėniu valstībiu, katra ožjem ontra vėita svieta prekībuo pu JAV. Nuors par Ontra svieta vaina daugoma pramuonės imuoniu ė bova sogriauta, nemažė naudėngūjū ėškasenu telkėnē, žmuoniū stuoraunoms ė JAV kapėtala investicėjės, dėdėlė indėlē i muoksla ė naujū teknoluogėju kūrėma šali veikē pakielė ėš šuonė. Ūkė plėtuotė skatėna ė gerė kelē, tonkos laivībā tėnkamu opiu ė kanalu tėnklos. Žemės ūkis Vuokītėjuo īr baisē aukšta līgė, ūkėninkā prigaun nuognē gerū rezoltatu.

Vakarū (VFR) ė Rītū Vuokītėjē (VDR) sosėjongos i vėina valstībė, šėik tėik somažiejė krašta dėrbinsėnas augėma tempā. Ė nuors VDR pėrmava tarp bovosiu socēlėstėniu šaliū, - ne tėik, ka prilīgtom VFR.

Svarbiausės Vuokītėjės kasības pramuonės šakas - rosvūjū ė kūlė ongliū, gėlžėis, neptas ė gomtėniu doju, cinka, švina, drosku gavības. Vuokītėjė ėšgaun tiktā 1% svieta naudingūjū ėškasenū, vuo sovartuo aplė 10%. Diutuo baisē daug anū ivežama ėš kėtū žemīnu.

Vuokītėjės pramuonė valda dėdlė̄jē gamības sosėvėinėjėmā, vadėnamė koncernās. Vuokītėjės kemėjės pramuonė sotelkta pri Reina - Reina-Rūra, Maina ė Manheima, Leipcigė ė Halie. Vuokītėjė ožjem pėrma vėita svietė vagol kai katrū kemėjės prėkiū dėrbinsėnas mastus. Anā tenk 20% kemėjės dėrbėniū ekspuorta. Ženuomė BASF, Henkel, Bayer koncernā, katrie gamėn liekarstas, plasmasės, dažus, kuškius, trašas ė kt.

Pu JAV ė Japuonėjės , Vuokītėjė ožjem tretė vėita svietė vagol padėrbamū lėngvūjū mašėnu kėiki. Volkswagen, Werk, Adam Opel, Daimler-Benz, BMW, Ford-Werke mašėnu dėrbīklās isėkūrosės daugelie Vuokītėjės miestu.

Klėmats

Klėmats īr vėdotėniu platomū, pėitū krīptė laipsnėškā perēnontis ėš jūrėnė i žemīnėni. Žėimuos ė vasaras temperatūru skėrtomā šiaurie nie dėdėlė. Sausė vėdotėnė temperatūra šiaurės vakarūs aplė 1, šiaurės rītūs - -1, vuo pėitūs aplė 3 laipsnius. Tėktā Alpies ana nukrint lig -10, -11 laipsniu. Vuokītėjės žemomuo ė Reina slienie laukā žalioun ciela žėima. Snėiga danga, jēgo ė sosėdara, ta vakarūs' laikuos baisē trompā, vuo rītūs aplė puora nedieliu. Vėdorė Vuokītėjės kalnūs snėigs, nelīgo kuoks aukštoms, ėšsėlaika 3-5 mienesius.

Vasaras šėltiausė mienesė vėdotėnė temperatūa šiaurie būn aplė 15-18 laipsniu, vuo pėitūs - 18-20 laipsniu. kalnūs lėipas vėdotėnė mienėse temeperatūra - 14-16 laipsniu. Pėitū Vuokītėjės gėliūs, viejė neožpotamūs slieniūs lėipas temperatūras vėdorkis - daugiau kāp 20 laipsniū. Ė tėn gerā ėšaug šėloma miegstontės vīnougės ė tebuoka.

Krėtoliū ligumuo ėškrėnt 600-800 mm par metus, neaukštūs kalnūs - aplė 1000 mm, vuo Alpies - 1500-2000 mm. Krėtoliū maksėmoms būn vasaras laikė.

Puolitėnė sėstema

Vuokītėjė federacėnė parlamentėnė demokratėnė respoblėka īr. Daba vēkontė Vuokītėjės konstitucėjė bova prijėmta 1949 m. Valstībės vaduovs federacėjės prezidėnts (Bundesprezidėnts) īr ė anou 5 metu kadencėjē renk ėšvėin Bundestags ė Bundesrats. Prezidėnta fonkcėjės īr labiau sėmbuolėnės - reprezentavėma ė tarpėnėnkavėma. Prezidėnts nagal vetoutė istatīmu. Da prezidėnts skėr kai katrus valstībės tarnautuojus - ambasaduorius, kuonsulus.

Istatīmu leidamuojė valdžė – Bundestags (anou renk tėisiuogē) ė federalėnėms žemėms atstuovaujons Bundesrats. Bundestags renkams 4 metams slapto, līgio, tėisiuogėniu, proporcėniu balsavėmu. Bundestaga 2021-2025 m. sodar 735 atstuovā. Dėdliausės partėjės – suocēldemuokratā (SPD), krėkdemā (CDU/CSU) ė Vuokītėjės žalė̄jė. Vīriausībē vaduovaun federalėnis kancleris (Bundeskancleris), katrou renk parlaments.

Soskėrstīms

Vuokītėjė īr federacėjė, sodarīta ėš 16 žemiu vuokīškā: Länder.^[3] Kuožna žemė tor sava konstitucėjė,^[4] daugelie rēkalū tvarkuos savaronkėškā.^[3]

Žemė Suostėnė Pluotībė (km2)[5] Gīvėntuoju skaitlios (2018 m.)[6] Nuomėnalos BVP (mlrd. eur., 2015 m.)[7] BVP vėinam gīvėntuojou (2015 m.)[7] Badens-Viurtembergs Štutgarts 35 751 11 069 533 461 42 800 Bavarėjė Mionchens 70 550 13 076 721 550 43 100 Berlīns Berlīns 892 3 644 826 125 35 700 Brandenburgs Potsdams 29 654 2 511 917 66 26 500 Bremens Bremens 420 682 986 32 47 600 Hamburgs Hamburgs 755 1 841 179 110 61 800 Hesė Vīzbadens 21 115 6 265 809 264 43 100 Meklenborgs-Pomeranėjė Šverins 23 214 1 609 675 40 25 000 Žemesniuojė Saksuonejė Hanoveris 47 593 7 982 448 259 32 900 Šiaurės Reins-Vestfalėjė Diuseldorfs 34 113 17 932 651 646 36 500 Reina krašts-Pfalcos Maincos 19 854 4 084 844 132 32 800 Sarlands Sarbriukens 2 569 990 509 35 35 400 Saksuonėjė Dresdens 18 416 4 077 937 113 27 800 Saksuonėjė-Anhalts Magdeborgs 20 452 2 208 321 57 25 200 Šlezvėgs-Holštėins Kīlis 15 802 2 896 712 86 31 200 Tiuringėjė Erfurts 16 202 2 143 145 57 26 400 Ciela šalės Berlīns 357 386 83 019 213 3025 37 100

Šaltenē

1. Population by nationality and sex (quarterly figures) - German Federal Statistical Office
2. IMF World Economic Outlook Database
3. "Germany." Nūruoda tėkrėnta 2021-03-18.
4. "Example for state constitution: "Constitution of the Land of North Rhine-Westphalia"." Landtag of North Rhine-Westphalia. Nūruoda tėkrėnta 2011-07-17.
5. "Fläche und Bevölkerung (in de)." Nūruoda tėkrėnta 2018-07-15.
6. "Fläche und Bevölkerung nach Ländern (in German)." Statistisches Bundesamt und statistische Landesämter: 2019 groudis. Nūruoda tėkrėnta 2020-04-03.
7. "Gross domestic product – at current prices – 1991 to 2015." Statistische Ämter des Bundes und der Länder: 2016-11-05.

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė