Čekėjė

Čekėjė, Čekėjės Respoblėka (ček. Česko, Česká republika) – valstībė Vėdorė Euruopuo. Respoblėka tor robežio so Lėnkėje šiaurie, Vuokītėje šiaurės vakarūs ė vakarūs, Austrėje pėitūs ė Sluovakėje – rītūs. Čekėjė sosīded ėš triju ėstuorėniū žiemiū - Buohemėjės, Muoravėjės ė Muoravėjės Silezėjė (onkstaiu liōb vadīnt Austrėjės Silezėjė). Čekėjė īr ES, NATO, JTO, OECD narie.

Česká republika, Česko
Čekėjės vieleva Čekėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Čekėjės gimnos
Valstībėnė kalba	čeku
Suostėnė	Praha
Dėdliausis miests	Praha
Valstībės vaduovā	Miloš Zeman Prezėdents Andrej Babiš Ministros Pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	78 866 km² (114) 2%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	10 235 455 (77) 129,78 žm./km² (55)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 221,40 mlrd. $ (39) 21 600 $ (37)
Valiota	Čekėjės kruona (koruna)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 -
Naprīgolnoms	Atkurta 1918 spalė 28 kāp Čekuoslovakėjė padalinta 1993 sausė 1 d.
Interneta kuods	.CZ
Šalėis tel. kuods	420

Praha

Istuorėjė

Čekėjės terėtuorėjė apgīvendėnta prīš 2 600 metū, nū 2 tūkstontmete pr. m. r. čė atsikielė lužitienū koltūras gentīs, IV omžiou pr. m. e. atsikielė keltū gentīs, vieliau germanā (makuomanā). V-VI omžiūs Muoravėjuo pradiejė gīventė avarā, vuo Buogemėjuo - slavėškas čekū gentīs. 623-659 m. terėtuorėjė prėgolė Samo slavėškā valstībē. II svieta vainuos gadīnie Čekėjė bova ožīmta Vuokītėjės ė pū ton TSRS.

Žmuonis

Pu 1946 m., kumet ėš Čekėjės palėka ėšgėnta dėdlė vuokītių mažoma palē gīvėntuoju tautībė Čekėjė pakankamā homogenėška. 2001 metų doumenim, 90,1 proc. gīvėntuoju – čekā, 1,8 proc. slovakā, da 3,6 % gīvėntuoju savė skaita moravās, 0,1 % – silezėitēs.

Miestā

Šabluons:Pagr Miestūs gīvena api 74 % vėsū gīvėntuoju. Dėdliausė miestā:

Miests	Gīvėntuoju (2019 m.)[1]
Praha	1 308 632
Brno	380 681
Ostrava	289 128
Pilzens	172 441
Liberecos	104 445
Olomoucos	100 523
Ūstis pri Labės	92 952
Česke Budejovicā	94 014
Hradec Kralove	92 742
Pardubicė	90 688

Kalbas

Palē 2001 m. sorašīma, 94,9 % gīvėntuoju rokounas čekėškā, 2 % – slovakėškā. Čekėjė īr vėina mizerniausē onglėškā muokontė šalės ES. Palē 2005 m. apklausa, tuokiu gīvėntuoju bova 24 %. vuokėškā muok 28 %, rosėškā.^[2]

Viera

Čekėjė īr vėina mažiausē religėngu šaliū Euruopuo. Palē 2001 m. gīvėntuoju sorašīma, 59 % gīvėntuoju īr agnostikā, ateistā, netėkėntīs, vuo 26,8 % – Ruomas katalėkā, 2,5 % – pruotestantā^[3].

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

1. Czech Republic: Regions and Major Cities. Population Statistics, Maps, Charts, Weather and Web Information
2. Europeans and their Languages (14 psl.)
3. "Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem (in cs)." Czech Statistical Office. Nūruoda tėkrėnta 2006-12-19.