Portugalėjė (puort. Portugal), oficēlē Portugalėjės Respoblėka (puort. República Portuguesa) īr pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėjė, kėtas anuos robežiaus skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos nutuolos Euruopas valstībė.
| República Portuguesa | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Valstībėnė kalba | partugalu | ||||
| Suostėnė | Lisabuona | ||||
| Dėdliausis miests | Lisabuona | ||||
| Valstībės vaduovā | Marcelo Rebelo de Sousa Prezidėnts
António Costa Ministros Pėrmėninks | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
92 391 km² (109) 0,5% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
10 605 870 (75) 114,79 žm./km² (64) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 196,30 mlrd. $ (39) 18 600 $ (40) | ||||
| Valiota | Euras (€) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC+0 UTC+1 | ||||
| Naprīgolnoms - |
- - | ||||
| Interneta kuods | .pt | ||||
| Šalėis tel. kuods | 351 | ||||
Istuorėjė
Portugalėjė lėgė XV-XVI omžiaus bova paprasta valstībė, ale tas omžēs palėka labā magtīnga jūrėnė valstībė. Vieliau sekė nuosmokis. Portugalā sava tortus prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sandūruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemės kostiejėms, sunaikėnės suostėnė Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona vainū čieso ė dėdliausės kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie muonarkėjė. Vieliau sekė zars šešė represėnė rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdlės demuokratėnės refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo torietom koluonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prisėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjės.
Geuograpėjė
Portugalėjuo īr vakariausis žemīnėnės Euruopas poškis – Ouluos kīšolīs. Šalės ožjem šėštadali Pirienu posėsalė, vuo kaimīnīstie esontė Ispanėjė ožjem lėkosi šmuota. Ėš pėitū ė vakarū šalėis krontus skalaun Atlonta ondėnīns. Tamė ondėnīnė īr Portugalėjē prigolontės Azuoru salas ė Madėiras salas. Azuoru saluosė īr aukštiausė veršokalnė šalie - Pika kalns.
Ėlgiausės opės - Douro (Portugalėjuo 320 km, bendrs ėlgoms 895 km), Tejo (Portugalėjuo 280 km, bendrs ėlgoms 1007 km.)
Akuonuomėka
Tonkē prekiaun so ES šalėm - 2015 m. doumenėm, 72,8 % ekspuorta ėš Portugalėjės ēn i ES šalis, vuo 76,5 % impuorta - tēpuogė per ES šalis.
Dėdliausi BVP šmuota padėrb paslaugū sektuorios (78,1 %). Pramuonė sodara 19,7 % BVP, vuo žemės ūkis - 2,2 %.[1]}}
Žmuonis
2021 m. groudė 31 d. šalie gīvena 10,4 mln. gīvėntuoju. Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 82,47 m. Šalės īr pakankamā huomuogenėška - 95 % gīvėntuoju sodara etnėnē portugalā. Tēpuogė gīven nemažā brazilu. 67 % šalėis gīvėntuoju gīvėn miestūs. Raštėngoms īr prigavės 99,62 %.
Glabna viera - Ruomas katalėku (80,2 %), liuosamanē 14%, pruotestantā ė kėtė krėkštiuonē - 4,6%.
Adminėstracėnis soskėrstīms
Portugalėjė soskėrstīta i 18 apīgardu ė do autonomėnio regijuono (Azuorā ė Madėira) īr.
Dėdliausė miestā
| Vėita | Miests | Apīgarda | Gīvėntuoju skaitlios | Vėita | Miests | Apīgarda | Gīvėntuoju skaitlios | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Lisabuona | Lisabuona | 547 631 | 11 | Gimarainša | Braga | 158 124 | |
| 2 | Vilanova de Gaja | Ports | 392 295 | 12 | Odivelaša | Lisabuona | 144 549 | |
| 3 | Ports | Portu | 237 584 | 13 | Koimbra | Koimbra | 143 396 | |
| 4 | Loriša | Lisabuona | 205 054 | 14 | Vilafranka di Šira | Lisabuona | 136 886 | |
| 5 | Braga | Braga | 181 494 | 15 | Vilanova di Famalikauna | Braga | 133 832 | |
| 6 | Matozinjošos | Ports | 175 478 | 16 | Leirėjė | Leirėjė | 126 879 | |
| 7 | Amadora | Lisabuona | 175 136 | 17 | Setubals | Setubals | 121 185 | |
| 8 | Almada | Setubals | 174 030 | 18 | Barseluša | Braga | 120 391 | |
| 9 | Gondomara | Ports | 168 027 | 19 | Funšala | Madėira | 111 892 | |
| 10 | Seišala | Setubals | 158 269 | 20 | Viziejos | Viziejos | 99 274 | |
Puolitėka
Valdīma skvarma - posiau prezidėntinė respoblėka. Ana šalie īr isėgaliejosė nu pat 1976 m., kumet šalės ratifėkava demuokratėnė konstitucėjė.
Šaltenē
Nūruodas
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
