Šūkliai

Šūkliai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Klausučių, Šeimenos kairiajame krante. Išliko didelis buvusio dvaro parkas.

Šūkliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Šūkliai
54.709°š. pl. 22.883°r. ilg. / 54.709; 22.883 (Šūkliai)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Kybartų seniūnija
Gyventojų (2021)	38
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Šūkliaĩ Kilmininkas: Šūklių̃
Istoriniai pavadinimai	lenk. Szukle

Istorija

Pirmąkart Šūklių vardas paminimas 1595 m. ATR valdovo Zigmanto Vazos privilegijoje Jonui Vyšniauskui ir jo žmonai Galinai Bankovskai.

Vos 3 km į vakarus nuo Žaliosios gyvenvietės, Širvintos ir Šeimenos santakoje, 9 ha sulaukėjusiame parke stovi Šūklių dvaro sodybos pastatai. Legendos byloja, kad rūmai iškilo senoje kryžiuočių piliavietėje.

XVII a. Šūkliai priklausė Kauno pavieto Alvito seniūnijai. 1694 m. dvare įvykdyta inventorizacija. 1827 m. Šūklių dvare gyveno 410 gyventojų. XIX a. viduryje savininko Viktoro Gauronskio iniciatyva iškilo ponų rūmai (apleisti tebestovi iki šiol). Aplink suvešėjo angliško stiliaus parkas su kuklias gėlynais. Paskutinysis Šūklių dvaro savininkas Viktoro sūnus Stanislavas (1860–1942) valdė 1115 margų žemės (1868 m. duomenys). Jo žmona kunigaikštytė Helena Liubomirskytė–Gauronskienė (1870–1950) įsteigė vaikų prieglaudą, kurioje veikė ir slapta daraktoriška mokykla.

Jųjų sūnus Janas Gavronskis (1892–1983) užaugęs tapo lenkų rašytoju ir diplomatu.^[2] Buvo vedęs žinomo italų dienraščio „La Stampa“ įkūrėjo dukterį Lučianą Frazati (1902–2007), abu Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Antinaciniame pasipriešinime. Šeima užaugino Jasių Gavronskį (g. 1936), Italijai atstovavusį europarlamentarą.^[3]

Po Pirmojo pasaulinio karo Šūkliai įėjo į Nepriklausomos Lietuvos sudėtį. 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis kaimas buvo pati didžiausia, 3678 gyv. turinčio, Žaliosios valsčiaus vietovė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.[4]	1880 m.	1923 m.sur.[5]	1959 m.sur.[6]	1970 m.sur.[6]	1979 m.sur.[7]
410	607	452 266 (kaime) 186 (dvare)	105	84	23
1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]	2021 m.sur.[11]	-	-
44	48	37	38	-	-

Žymūs žmonės

• Gintautas Iešmantas (1930–2016) – žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys.

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Referat o zagadnieniu Prometejskim – 12 luty 1940 (cz. II) Archyvuota kopija 2018-09-02 iš Wayback Machine projekto.
3. Jas Gawronski
4. Szukle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 68 psl. (lenk.)
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Šūklių dvaras // etnografija.vilkaviskis.lt Archyvuota kopija 2018-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Algirdas Žalnierius. Šūklių dvarvietė
• Šūklių dvaras pagal „Dvylika kėdžių“ Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Miestai ir architektūra: Šūklių dvaras
• Šūklių medžiotojų būrėlio svetainė Archyvuota kopija 2013-12-09 iš Wayback Machine projekto.