Šamanizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šamanizmas – tam tikrų religinės praktikų, pabrėžiančių tiesioginius sielos kelionių, transo, ekstazės potyrius, visuma. Remiasi išpažinėjų tikėjimu, kad šamanas dėl tiesioginio bendravimo su dvasiomis gali veikti tikrovę. Šamanizmas yra plati sąvoka apimanti daugelį įvairių praktikų visame pasaulyje: tai ne vieningas, savo nuostatus, doktrinas, autoritetingus dvasininkus turintis judėjimas, o daugybė skirtingų dvasinių praktikų ir tradicijų, paplitusių visame pasaulyje. Šamanizmas gali būti glaudžiai persipynęs su konkrečioje vietovėje paplitusiomis religijomis.
Šamanizmas paplitęs beveik visame pasaulyje. Jis praktikuojamas kai kurių Azijos, Afrikos, Centrinės Amerikos, Polinezijos tautų. Kartais labai skirtinguose kraštuose atliekami panašūs ritualai (Amerikos indėnų, eskimų, Suomijos lapių, Sibiro ar Graikijos tautelių).
Sąvoka „šamanas“ kilusi iš Sibire vartojamos evenkų kalbos žodio šamán, nors iškelta spėjimų, kad šis žodis galėjęs kilti ir iš sanskrito śramaṇa („atsiskyrėlis, vienuolis“; plg. vėliau per budizmą paplitusias atmainas pali samana, tocharų ṣamāne, kin. 沙門, pinyin: shāmén)[1]. XVII a. per rusų kalbą žodis pateko į kitas Europos kalbas, o vėliau antropologų pritaikytas daugeliui panašių dvasinių praktikų visame pasaulyje. Sibire šamanais laikomi tokie žmonės, kurie geba savo siela pasiekti aukštutinius ir žemutinius pasaulius. Tačiau prie šamanizmo priskiriamos ir dvasinės praktikos, nesusijusios su sielų kelionėmis – tai sąmoningas transo būsenos pasiekimas, įvairios dvasių valdymo praktikos. Kita vertus, mediumai prie šamanų nepriskiriami, nes šie yra apsėdami dvasių, o ne patys jas valdo.[2]