Galetė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Galetė (pranc. galette) – įvairių prancūziškų apskritų arba stačiakampių kepinių pavadinimas. Dabar galete dažnai vadinamas pyragas, gaminamas iš sluoksniuotos tešlos.[1]
Žymiausia galetės atmaina yra Trijų Karalių pyragas (galette des Rois), kepamas Apsireiškimo dienos proga (sausio 6 d.). Jis ypatingas tuo, kad kepėjas į jį įdeda staigmeną (pupelę, Jėzaus figūrėlę, monetą ar kt.).[1] Laimingasis, kuriam pjaustant pyragą tenka dalis su staigmena, vadinamas „karaliumi“. Šis paprotys atsiradęs iš senosios saturnalijų šventės.[2]
Kitos žymesnės galetės atmainos:
- bulvių galetė (galette de pommes de terre), kepama panašiai, kaip bulviniai blynai arba kugelis.
- Bretanėje populiari galetė su dešrele (galette-saucisse) – grikių miltų lietinis blynas, į kurį susukama dešrelė.
- Bretanės galetėmis (galette bretonne) vadinami nedideli sausainiai su būdingu raštu.
- Vaisinė galetė – tai atviras pyragas su kokių nors vaisių (obuolių, slyvų, vyšnių) įdaru.
- Švininė galetė (galette de plomb) – tai nedideli saldūs, 2–3 cm storio kepiniai iš kvietinių miltų, sviesto, kiaušinių ir cukraus.
Teigiama, kad galetė atsiradusi iš įvairių neolitinių miltinių kepinių, keptų ant įkaitintų akmenų.[3] Galetėmis vėliau vadinti beskoniai kepiniai iš bemielės tešlos, XIX–XX a. kepti įvairioms jūrinėms ir sausumos ekspedicijoms. Jas paskui pakeitė krekeriai, sausainiai, traškios tešlos duonelės.[4]
- Galetė su dešrele
- Bretanės galetės
- Komto galetė
- Svogūnų ir garstyčių galetė