Šūnjata
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šūnjata (skr. शून्यता = IAST: Śūnyatā), pali सुञ्ञता = Suññatā, tibet. = stong pa nyid, jap. 空 = Kū, mong. qoɣusun), Vakarų kalbose paprastai verčiama kaip tuštuma, niekuma, – viena pagrindinių budizmo mokymo sąvokų, reiškianti, kad bet kokia individuali tikrovė neturi jokios absoliučios būties. Tiesioginis šūnjatos išgyvenimas laiduoja individo išsilaisvinimą iš būties rato (samsaros) ir visišką atbudimą.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šūnjata | |
---|---|
Sanskritas | शून्यता Śūnyatā |
Kinų k. | 空 Kòng |
Japonų k. | 空 Kū |
Korėjiečių k. | 공성 Gong-seong |
Vietnam. k. | Không |
Tibetiečių k. | stong.pa.nyid |
Mongolų k. | qoɣusun |
Kategorija |
Nors ne budistų ši doktrina plačiai suvokiama kaip nihilistiška, ji yra epistemologinėmis ir fenomenologinėmis įžvalgomis grįsta svarbi metafizinė teizmo kritika, būdinga išimtinai vien budizmui. Bet čia reikia pabrėžti, kad ji neveda į ateizmą.
Šūnjatos sąvoka žymi, kad asmens gyvenimo kelyje niekas neturi jokio (visa yra tuščia nuo) absoliutaus tapatumo, nekintamumo arba pastovumo, nusistovėjusio „aš“. Taip yra todėl, kad visa yra tarpusavyje susiję ir abipusiai sąlygota ir kad joks reiškinys nėra pakankamas pats savyje arba nuo nieko nepriklausomas. Visa kas yra nuolatinės tėkmės būsenos, kurioje energija ir informacija nepaliaudamos srūva gamtoje, kurdamos ją ir taip besitransformuodamos.
Mokymas apie šūnjatą niekada nereiškė jokio nihilizmo. Iš tiesų Buda mokė, kad toks požiūris ar tikėjimas, kurį dabar vadiname nihilizmu, yra visiškai klaidingas. Nereikia pasiduoti mūsų priimtai žodžio „tuštuma“ reikšmei, tarsi rodančiai, kad „tuštumoje“ nėra jokios dvasinės prasmės, kad joje yra tik kažkokio asmeninio susvetimėjimo galimybė. Budizme tiesioginis visų reiškinių tuštumos išgyvenimas laiduoja galimybę išsilaisvinti iš nevaldomų atgimimų rato kylančių pavidalų ribotumo.
Šūnjatos tuštumą mokiniams mokytojai dažnai aiškina kaip erdvę arba kaip giedrą dangų, kuriame kažkas vis atsiranda mūsų suvokimui ir išnyksta; todėl galima sakyti, kad šūnjata, niekuma, yra savotiška „erdvė“, kurioje kažkas mums atsiranda, atliepiant mūsų prisirišimams ir lūkesčiams, kažkiek pabūna ir išnyksta.
Supaprastintai ir trumpai šūnjatą galima aiškinti taip: nė vienas reiškinys neturi jokios nekintamos statinės esmės ar substancijos (yra tuščias), kadangi visi samsaros reiškiniai pavaldūs sąlygotosios kilmės dėsniui (o tai, kas nekintama, negali būti sąlygota); šūnjata neneigia pačios esmės ar substancijos. Kitaip: joks būties reiškinys neturi jam būdingos nekintamos esmės (jis yra tuščias, jame nėra nieko galutinai esmiško), tačiau visi būties rato reiškiniai yra persmelkti esmės, kurią žmogus gali tiesiogiai išgyventi.