Švėkšnos dvaras

Švėkšnos dvaras – dvaras, stovintis Švėkšnoje. Rūmai pastatyti 1880 metais (pastatydino Adomas Pliateris ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“). Yra parkas, kurį su bažnyčios šventoriumi jungia pėstiesiems skirtas Švėkšnos viadukas.

Švėkšnos dvaras
Grafų Pliaterių Genovaitės vila
Vieta	Švėkšna
Įkurtas	XV a. vidurys
Rūmų stilius	Neoklasicizmas
Bajorų giminės	Kęsgailos, Oginskiai, Vilhelmas Jonas Pliateris
Savininkas	Laimė Felicija Platerienė

Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula (cementas; autorius V. Jakševičius), parko pakraštyje – vandens malūnas ir kiti ūkiniai pastatai.

Istorija

Švėkšnos dvaro saulės laikrodis

Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.

Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. 1624–1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644–1694 m. Švėkšną valdė Denhofai, 1694–1721 m. – Grotusai, 1721–1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m.

1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.

Nuorodos

55°30′50″ š. pl. 21°37′08″ r. ilg.