Šveicarijos Alpės

Šveicarijos Alpės (vok. Schweizer Alpen, pranc. Alpes suisses, it. Alpi svizzere, ret. Alps svizras) – tai dalis Alpių, kuri yra Šveicarijoje. Aukščiausia Šveicarijos Alpių viršūnė yra Diufūro kalnas (4 634 m), kuris yra netoli Šveicarijos-Italijos pasienio. Aukščiausias kalnas, kuris stovi tik Šveicarijos teritorijoje yra Domas (4 545 m).

Šveicarijos Alpės: Jungfrau, Alečas
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Šveicarija
Tipas	Gamtinis
Kriterijus	vii, viii, ix
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1037
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2001  (25-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Geografija

Šveicarijos Alpės žiūrint nuo Juros kalnų

Alpės apima 65% viso Šveicarijos paviršiaus ploto. Nepaisant to, kad Šveicarija apima tik 14% visos Alpių teritorijos, dauguma Alpių viršūnių, kurios perkopė 4000 m (48 iš 82) yra Šveicarijos Alpėse, o likusios kelios yra apie 20 km ir mažiau nuo šalies pasienio.

Šveicarijos Alpių ledynai apima 1230 km² plotą (3% Šveicarijos teritorijos) ir tai yra 44% visų Alpių ledynų užimamas plotas.

Šveicarijos Alpės yra Šveicarijos plynaukštės pietuose. Riba tarp Alpių ir plynaukštės driekiasi nuo Vevės Ženevos ežero pakrantėje iki Roršacho Bodeno ežero pakrantėje. Pakeliui ji apima Tuno ir Liucernos miestus.

Šalys su kuriomis Šveicarija dalinasi Alpių kalnų masyvus yra (iš vakarų į rytus): Prancūzija, Italija, Austrija ir Lichtenšteinas.

Kalnų masyvai

Šveicarijos Alpės dažnai dalinamos į dvi grupes: Vakarų Šveicarijos Alpės ir Rytų Šveicarijos Alpės, kurių padalijimas yra palei Reino upę, nuo Bodeno ežero iki Špliugeno perėjos. Vakarų Šveicarijos Alpės užima didesnę Šveicarijos dalį nei Rytų. Peninų Alpės, Berno Alpės ir Bernina yra aukščiausi šalies masyvai. Žemiausias masyvas yra Apencelio Alpės, kurių aukščiausia viršūnė yra 2500 m.

Vakarų Šveicarijos Alpės

Vakarų Šveicarijos Alpių žemėlapis

Vieta	Masyvas	Kantonai	Žinomiausios viršūnės	Riba rytuose
Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino šiaurėje
	Berno Alpės	Vo, Fribūras, Valė, Bernas	Finsterarhornas, Jungfrau, Eigeris	Grimsel perėja
	Urnerio Alpės	Uris, Bernas, Valė, Liucerna, Obvaldenas, Nidvaldenas	Damastokas, Titlis	Roisas
	Glaruso Alpės	Uris, Glarusas, Graubiundenas	Todis, Gliarnišas	Zyctalis
	Apencelio Alpės	Apencelis-Inerodenas, Apencelis-Auserodenas, Sankt Galenas	Zentis	Reinas
Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino pietūs
	Šablė Alpės	Valė	Dents du Midi	Arvas
	Monblano masyvas	Valė	Aiguille d'Argentière	Fereto perėja
	Peninų Alpės	Valė	Diufūro kalnas, Veishornas, Materhornas	Simplono perėja
	Leponto Alpės	Valė, Tičinas, Uris, Graubiundenas,	Monte Leonė, Reinvaldhornas	Špliugeno perėja

Rytų Šveicarijos Alpės

Rytų Šveicarijos Alpių žemėlapis

Vieta	Masyvas	Žinomiausios viršūnės
Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino šiaurėje
	Oberhalbšteinas	Pic Plata
	Plezuras	Aroser Veishornas
	Albula	Pic Keš, Pic Lunghin
	Rėtikonas	Šesaplana
	Silvreta*	Pic Linard, Pic Buin
	Samnauno Alpės	Mutleris
Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino pietūs
	Bregaglija	Čima di Kastelo, Pic Badil
	Bernina	Pic Bernina, Pic Roseg
	Albula	Pic Keš, Pic Lunghin
	Livignas	Pic Paradisin
	Ortlerio Alpės	Pic Murtarol
	Sesvena	Pic Sesvena

Kelionės ir turizmas

Aukščiausia slidinėjimo zona Europoje

Turizmas Šveicarijos Alpėse prasidėjo su pirmais kopimais į daugelį Alpių viršūnių (Jungfrau 1811 m., Pic Bernina 1850 m., Diufūras 1855 m., Materhornas 1856 m., Domas 1858 m., Veishornas 1861 m.). Įrenginių pakilti į kalnus statyba prasidėjo XIX a. viduryje, kartu su viešbučių ir kalnų namelių statyba bei kalnų traukinių linijų atidarymu (Rigio kalnas 1873 m., Piloto kalnas 1889 m., Gornergratas 1898 m.). Jungfraubahn (Jungrfaujoch) atidarytas 1912 m. ir tai tapo aukščiausia traukinių stotimi Europoje. Be to, Šveicarijoje žiemą labai populiarus žiemos sportas, o vasarą siūlomas kopimas į aukščiausius Šveicarijos kalnus.