From Wikipedia, the free encyclopedia
Šlapimo šalinimo organai – žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų organų sistema, su šlapimu šalinantys iš organizmo medžiagų apykaitos produktus bei kitas nereikalingas medžiagas ir reguliuojantys organizimo skysčių, druskų kiekį bei šarmų – rūgščių balansą. Be to, šlapimo organuose šlapimas surenkamas ir iš jų pašalinamas.
| Šlapimo organų sistema | |
|---|---|
 | |
| Duomenys | |
| Klasifikacija | |
| Lotyniškai | systema urinarium |
| MeSH | D014551 |
| TA98 | A08.0.00.000 |
| TA2 | 3357 |
| FMA | 7159 |
Šlapimo šalinimo organams priklauso:
Šlapimo šalinimo organų sistema organizme atlieka dvi funkcijas. Ji išlaiko kraujyje ištirpusių druskų pusiausvyrą ir šalina iš kraujo medžiagų apykaitos produktus. Šie produktai yra ir organiniai, ir neorganiniai junginiai, jie dar vadinami katabolitais. Tai yra šlapalas, šlapiminė rūgštis, amoniakas ir kitos medžiagos, kurios pašalinamos kartu su šlapimu. Šalinimo funkcijas atlieka inkstai ir šlapimo takai.
Susidarant šlapimui inkstuose, svarbūs 3 fiziologiniai procesai:
Filtracijos proceso metu vanduo ir kraujo plazmoje ištirpusios mineralinės medžiagos patenka į glomerulo kapsulės ertmę. Per pamatinę membraną gali filtruotis tik vanduo ir smulkiamolekulės medžiagos, tačiau kraujo ląstelėms bei baltymams ji nepralaidi, todėl fiziologinėmis sąlygomis šlapime jų neturėtų būti. Pažeidus filtracinę membraną, pakis tiek kraujo, tiek filtrato sudėtis.
Pasigaminęs inkste šlapimas surenkamaisiais kanalėliais ir specialiais latakėliais į inkstų taureles, inksto geldelę, o iš jos – į šlapimtakį. Tai porinis vamzdelis, kurio sienelė turi raumenų skaidulų. Juo šlapimas nuteka į šlapimo pūslę. Tai elastingas, storą raumeninį sluoksnį turintis maišelis. Jis atlieka rezervuaro vaidmenį. Pūslėje telpa apie 250–400 cm³ šlapimo. Iš šlapimo pūslės šlaple šlapimas pašalinamas iš organizmo.
Inkstai per parą perdirba maždaug 2600 ml šlapimo. Šlapimas yra sudėtingas cheminis junginys, kintantis priklausomai nuo organizmo būklės ir maitinimosi. Sveiko žmogaus jis būna gelsvos spalvos. 1000-yje ml šlapimo yra 950 ml vandens, 20 ml organinių medžiagų (šlapalo ir šlapiminės rūgšties) ir neorganinių (chloridų, fosfatų, karbonatų ir amoniako). Aplinkoje esančioms bakterijoms veikiant amoniakas fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Šlapiminė rūgštis, jei greitai su šlapimu nepasišalinama, susilaiko kraujyje, susikaupia audiniuose ir sukelia stiprius skausmus (podagra). Fosfatai, kaip ir šlapiminė rūgštis, gali kristalizuotis inkstų geldelėse ar šlapimo pūslėje. Iš šių kristalėlių gali pradėti formuotis inkstų akmenys arba smėlis, kuriems slenkant šlapimo takais žmogui skauda. Pažeidus inkstų kūnelius ir kanalėlius, atsiranda nepakankamumas: nepašalintos šalintinos medžiagos (azoto junginiai, nitratai) ima kauptis kraujuje, sukeldamos organizmo intoksikaciją, vadinamąją uremiją.
Skystis, esantis glomerulo kapsulėje, vadinamas glomerulo filtratu. Jį sudaro vanduo; mineralinės medžiagos: Na, K, Cl; nebaltyminės azotinės medžiagos: šlapalas, šlapimo rūgštis, kreatininas; organinių medžiagų molekulės: gliukozė, aminorūgštys. Taigi, pirminio šlapimo sudėtis yra labai panaši į kraujo plazmos sudėtį. Todėl pirminis šlapimas dar gali būti vadinamas kraujo plazmos ultrafiltratu.
 |
Šis straipsnis apie anatomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
