Šaudymo sparta
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šaudymo sparta (angl. rate of fire; rus. темп стрельбы, скорострельность) – taktinis techninis šaunamo ginklo (pistoleto, šautuvo, kulkosvaidžio, patrankos, minosvaidžio, arbaleto, katapultos ir pan.) rodiklis, paleidžiamų šūvių skaičius per minutę. Matavimo vienetas – šūviai per minutę (angl. rounds per minute, RPM arba round/min), šūviai per sekundę ar minučių skaičius vienam šūviui.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tai viena svarbiausių šaunamojo ginklo charakteristikų. Ji priklauso ne tik nuo paties ginklo konstrukcijos, bet ir nuo aplinkybių (aplinkos temperatūros, šovinių parako kokybės, šaulio ar įgulos įgūdžių ir fiziologinės būsenos ir pan.). Dėl temperatūros įtakos daugelio automatinių ginklų reali šaudymo sparta keičiasi šaunant ilgą seriją, nes įkaista ginklo mechanizmas, kas keičia ginklo mechanines charakteristikas. Todėl šaudymo spartos apibūdinimas „kiek šūvių iššauna per minutę“ ne visiškai tikslus, nes tai ne realus konkretus dydis, o statistinė charakteristika.
Rankinio taisymo ginklų (dėtuviniai šautuvai, didelio kalibro patrankos) šaudymo sparta daugiausia priklauso nuo šaulio ar įgulos treniruotumo, nuovargio, kitų ribojančių veiksnių. Daug lemia ergonominiai veiksniai – pvz., šautuvo šaudymo sparta priklauso nuo užtaisomosios rankenėlės įtaisymo vietos ir formos, automatinio ginklo – nuo dėtuvės pakeitimo patogumo ir t. t. Traukiamosios artilerijos patrankos šaudymo sparta bus didesnė, negu tos pačios konstrukcijos patrankos, įmontuotos savaeigiame pabūkle ar forto kaponieriuje šaudymo sparta, nes patrankos įgula galės laisviau judėti užtaisydama. Uždarose erdvėse įrengtų neautomatinių patrankų šaudymo spartą lemia ir šaudmenų talpyklų išdėstymas, net vidinės erdvės vėdinimo kokybė – blogai vėdinamoje patalpoje dėl susikaupiančių parako dujų įgula greičiau nuvargsta, dėl ko šaudymo sparta blogėja. Didelio kalibro rankinio užtaisymo artilerijos šaudymo sparta priklauso nuo šaudmenų tipo (unitariniai šaudmenys ar ne) ir masės (kiek jėgos reikia šaudmeniui pakelti, ar tai gali padaryti vienas žmogus).
Automatinių ginklų (kulkosvaidžių, aviacinių patrankų) šaudymo sparta yra iš esmės mechanikos savybė.
Tobulėjant ginklams jų šaudymo sparta didėja. Nedideli šaulių daliniai, ginkluoti šiuolaikiniais automatiniais ginklais (automatais ir kulkosvaidžiais) duoda didesnį ugnies tankį, negu gerokai didesni daliniai, ginkluoti neautomatiniais ginklais. Karinių dalinių ugnies galios didėjimas daugiausia susijęs būtent su padidėjusia šiuolaikinių ginklų šaudymo sparta. Geru pavyzdžiu ginklo, padidinusio ugnies galią per šaudymo spartą, yra Maksimo kulkosvaidžiai . „Maksimai“ užtikrino taiklią, pastovią ugnį (dėl šių dienų akimis griozdiškos, bet efektyvios vandeninės aušinimo sistemos).