prancūzų rašytojas, muzikologas, meno istorikas, visuomenės veikėjas. From Wikiquote, the free quote compendium
Romenas Rolanas (pranc.Romain Rolland, (1866-1944) – žymus prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1915), muzikologas, meno istorikas, visuomenės veikėjas.
Draugų nesutarimai niekada nebūna dideli, kol tarp jų neįsispraudžia trečiasis asmuo.
Geriau kartu su draugu klysti negu būti prie jį teisiam.
Tarp bičiulių nesusipratimai niekada nebūna rimti, kol tarp jų neatsiranda trečias žmogus. Anksčiau ar vėliau tai turi įvykti, nes daug žmonių šiame pasaulyje mėgsta kištis į svetimus reikalus ir sukelia nesantaiką.
Meilė yra tokia, koks yra mylintis žmogus, o ne tokia, koks yra meilės objektas.
Meilė suteikia gėrio ne tik tuo, jog ji įteigia mums tikėjimą kitu žmogumi, bet ir tuo, jog mes įgauname tikėjimą savimi.
Meilė verta lygiai tiek, kiek vertas žmogus, kuris ją jaučia.
Meilėje, kaip ir mene, nedera kalbėti to, kas buvo pasakyta kitų; dera kalbėti tai, ką jauti; o tas, kuris skuba kalbėti, kai dar neturi ko pasakyti, labai rizikuoja niekada nieko nepasakyti.
Viena meilės akimirka pasako širdžiai daugiau apie mylimą būtybę negu ištisi mėnesiai stebėjimo.
Neleisk, kad tavo akivaizdoje būtų įžeidinėjama tavo gerbiama ir mylima moteris.
Apie protą
Jokioje epochoje mokslai nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės proto įtampos.
Proto garbingumas reikalauja nevengti tiesos, veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti drąsos siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti žmogumi.
Proto narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų.
Apie tiesą
Būti teisingam sau pačiam. Niekada neištarti ir nerašyti nė vienu žodžiu daugiau ar mažiau, negu reikia tam, ką laikai tiesa.
Ginčuose nėra nei aukštesniųjų, nei žemesniųjų, nei laipsnių, nei vardų; svarbi vien tiesa, o prieš ją visi lygūs.
Iš visų giliausių tiesų mes turime atskleisti tik tas, kurios gali būti naudingos žmonijos gerovei. Kitas mes privalome saugoti savy, – tarsi švelnūs, debesų paslėpti saulės spinduliai jos apšvies savo šviesa visus mūsų poelgius.
Verčiau pažinti tiesą tik iš dalies, bet savo jėgomis, negu pažinti ją visą, bet iš svetimų lūpų – išmokti kaip papūgai.
Žmogauspareiga – elgtis taip, kad aplinkiniams būtų malonu gyventi.
Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera.
Žmoguskenčia. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias.
Žmogus turi pasinerti į verdančias visuomeninės būties gelmes, o tai galima padaryti vien tarnaujant visuomenei, kuri juda ir kovoja.
Darbas – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas.
Didis vadovas, kuris padaro tiek, kiek gali, ir net daugiau, negu gali.
Dvasios nerimas nėra didybės rodiklis. Esamoji nedarna tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir dėsnių net ir didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės.
Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, jei turi – sakyk ir nemeluok.
Reikia stebėti, kad suprastum, ir stengtis suprasti, kad veiktum.
Reikia turėti drąsos gelbėti ir tuos žmones, kurie nesišaukia pagalbos.
Rūpinimas asmenine gerove visai natūralus ir nevalia su tuo nesiskaityti. Bet jeigu rūpinsimės tik tuo, nekreipsime dėmesio į visuomenės gerovę, neginsime visuomenės, gyvenimas taps gėdingas, menkas ir – tiesiai sakau – bjaurus.
Svarbiausia ne tai, kad sukauptum kuo daugiau žinių, o tai, kad tos žinios, gausios ar menkos, priklausytų tau vienam, būtų išmaitintos tavo krauju, būtų tavo paties pastangų vaisius.