Remove ads
54°54′02.1″ š. pl. 23°55′00.2″ r. ilg.
| Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas | |
 | |
 | |
| Įkurtas | 1989 m. |
|---|---|
| Dekanas | doc. dr. Rūta Eidukevičienė |
| Darbuotojų | 79 (2021 m.) |
| Studentų | 865 (2021 m.) |
| Vieta | Kaunas, V. Putvinskio g. 23 |
| Svetainė | hmf.vdu.lt |
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (VDU HMF) – VDU struktūrinis padalinys, turintis fakulteto statusą. Fakultetas įsikūręs Kaune, V. Putvinskio g. 23.
Fakulteto dekanė – doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Remove ads
Fakulteto istorijos pradžia yra 1920 m., kuomet 1920 m. sausio 27 d. lietuvių inteligentija oficialiai įsteigė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis (teisinis), gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos bei technikos[1]. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą, Humanitarinis skyrius tapo Humanitariniu fakultetu.
Nuo pat įkūrimo LU Humanitarinis fakultetas tapo svarbiu šalies intelektualinio gyvenimo centru. Čia dirbo ir dėstytojavo tuometiniai Lietuvos intelektualai, tokie kaip Juozas Tumas-Vaižgantas, Zenonas Ivinskis, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga, Vladas Dubas ir kiti to meto šviesuoliai. Fakulteto bendruomenėje dalyvavo ir užsieniečiai, tokie kaip šveicaras Alfredas Sennas, vokietis Horstas Engertas, rusai Levas Karsavinas, Ivanas Lappo, suomis Vosylius Sezemanas[2]. Fakultete buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, formavosi lietuviška mokslo terminologija.
1930 m. HMF buvo patvirtintos 12 katedrų[3]. Padedant atkurti Vilniaus universitetą, 1940 m. pradžioje iš VDU į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, todėl VDU HMF profesūra bei bibliotekos fondai tapo pagrindu, ant kurio formavosi VU humanitariniai mokslai.
1989 m. atkuriant VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įsteigtas tarp pirmųjų atkurtojo universiteto fakultetų. Kadangi sovietmečiu VDU uždarius, Kaune nebeliko humanitarikos židinio, jo atkūrimas žymėjo ir humanitarikos atkūrimą Kaune.
Tarp pirmųjų fakulteto dekanų buvo lietuviai išeiviai Bronius Vaškelis ir Kęstutis Žygas. Tarp žymesniųjų atkurtojo VDU HMF dėstytojų bei mokslininkų buvo Egidijus Aleksandravičius, Alvydas Butkus, Ineta Dabašinskienė, Asta Gustaitienė, Rūstis Kamuntavičius, Zigmantas Kiaupa, Rūta Marcinkevičienė (Petrauskaitė), Jonas Vaičenonis, Norbertas Vėlius, Aurelijus Zykas ir kt.
Ilgą laiką po atkūrimo VDU HMF buvo įsikūręs pastate esančiame adresu Donelaičio g. 52, o nuo 2016 m. fakultetas užima pastato esančio Putvinskio g. 23 dalį: 2-4 aukštus.
Remove ads
2019 metais fakultetą sudarė 4 katedros, 1 institutas ir 7 centrai.
Katedros
- Istorijos (vedėja Vaida Kamuntavičienė)
- Filosofijos (vedėja Jurga Jonutytė)
- Kultūrų studijų (vedėja Laimutė Anglickienė)
- Lituanistikos (vedėja Laura Kamandulytė-Merfeldienė)
- Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų (vedėja Aurelija Leonavičienė)
Institutai
- Lietuvių išeivijos (vadovas Egidijus Aleksandravičius)
- Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų - SITTI (vadovė Rūta Petrauskaitė)
Centrai
- Azijos studijų (vadovas Linas Didvalis)
- Kompiuterinės lingvistikos (vadovas Andrius Utka)
- Frankofonijos centras (vadovė Aurelija Leonavičienė)
- Kultūros tyrimų (vadovė Jurga Jonutytė)
- Kauno istorijos (vadovas Jonas Vaičenonis)
- Letonikos (vadovas Alvydas Butkus)
- Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų (vadovė Ineta Dabašinskienė)
Remove ads
2021 m. fakultetas turėjo 9 bakalauro, 8 magistrantūros ir 4 doktorantūros studijų programas.
Bakalauro
- Anglų filologija
- Filosofija
- Frankofonijos šalių kalba ir kultūra
- Istorija
- Italistika ir romanų kalbos
- Lietuvių filologija ir leidyba
- Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos
- Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos
- Vokiečių kalba ir komunikacija
Magistrantūros
- Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija
- Lyginamosios kultūrų studijos (nuotolinės)
- Modernioji lingvistika (nuotolinės)
- Praktinė filosofija
- Rytų Azijos regiono studijos (anglų k.)
- Sociolingvistika ir daugiakalbystė (Jungtinė studijų programa, anglų k.)
- Taikomoji anglų kalbotyra
- Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos
Doktorantūros
- Filosofija
- Filologija
- Istorija
- Etnologija
Remove ads
- Levas Karsavinas: 1921–1922 m.
- Vincas Krėvė-Mickevičius: 1925–1937 m.
- Mykolas Biržiška: 1937–1939 m.
(1940-1989 m. Fakultetas neveikė)
- Bronius Vaškelis: 1992 m.
- Kęstutis Žygas: 1992–1994 m.
- Egidijus Aleksandravičius: 1994–1998 m.
- Romualdas Apanavičius: 1998–2006 m.
- Rūta Marcinkevičienė: 2006–2008 m.
- Jonas Vaičenonis: 2008–2010 m.
- Ineta Dabašinskienė: 2010–2015 m.
- Rūta Eidukevičienė: nuo 2015 m.
- Dainius Babilas (g. 1979) – kultūros, jaunimo ir tautinių mažumų projektų vadovas, keliautojas, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorius (2004-2020), Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius (nuo 2024).
- Jurgis Blekaitis (1917-2007) – žymus lietuvių aktorius, poetas, teatrologas.
- Bernardas Brazdžionis (1907-2002) – žymus lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
- Arūnas Gelūnas (g. 1968) - dailininkas, filosofas, politikas.
- Andrius Kupčinskas (g. 1975) – politinis bei visuomenės veikėjas, Kauno miesto meras (2007-2015).
- Henrikas Radauskas (1910-1970) – lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
- Jonas Vaičenonis (g. 1969) - istorikas, VDU profesorius.
- Ingrida Veliutė (g. 1979) - kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, LR kultūros viceministrė (2019-2020).
- Antanas Venclova (1906-1971) – lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.
Remove ads
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads