Vokietijos muitų sąjunga

Vokietijos muitų sąjunga (vok. Deutscher Zollverein) - vokiškų valstybių ekonominis susivienijimas muitų ir prekybos srityse; sąjunga. Sukurta 1833 m. kovo 22 d. sutartimi (Zollvereinigungsvertrag). Pradėjo veikti, įsigaliojus sutarčiai 1834 m. sausio 1 d. Narės - Prūsija, Bavarija, Saksonija, Viurtembergas, Badenas, Hanoveris, Liuksemburgas ir kitos. Teritorija siekė 425 000 km². Ji padėjo Vokietijos valstybėms vystytis ekonomiškai bei leido skirtingom Vokietijos valstybėlėms suartėti ir pradėti artimesnį ekonominį bendradarbiavimą. Ši sąjunga leido Berlynui tapti visos Vokietijos finansiniu centru. Per šį laikotarpį dėl šios sutarties bei spartaus populiacijos augimo Vokietijos ekonomika vystėsi labai greitai. 1848 m. prasidėjus tautų pavasariui muitų sąjunga neiširo ir net nuslopinus visus nacionalinius judėjimus muitų sąjunga išliko. Sąjunga neįtraukė Austrijos ne tik dėl geografinės jos padėties (Austriją nuo didelės dalies Vokietijos skyrė Alpių kalnai), bet ir dėl to, kad ši sąjunga tam tikru aspektu atskyrė Austriją nuo likusios Vokietijos, nuo jos Austrija pradėjo ekonomiškai ir infrastruktūriškai atsilikti.

Data	Chronologija
1815	Įkuriama Vokietijos konfederacija
1818	Prūsija panaikina vidinius tarifus
1819	Badenas pasiūlo muitų sąjungą, tačiau Vokietijos konfederacijos parlamentas jį atmeta  Schwarzburg-Sondershausenas prisjungia prie Prūsijos muitų sąjungos
1821	Anhalto grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos
1826	Mecklenburg-Schwerinas prisijungia
1828	Sausio 18: Įkuriama muitų sąjunga tarp Bavarijos ir Vurtembergo Vasario 14: Hessės grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos Rugsėjo 24: Įkuriama šiaurės ir centro Vokietijos muitų sąjunga ir jai priklauso šios valstybės: Saxonija, Hanoveris, Hesse-Kasselis, Veimaras, Saxe-Altenburgas, Saxe-Coburgas, Nassau, Schwarzburg-Rudolstadtas, Frankfurtas, Saxe-Meiningenas, Brunsvikas, Schwarzburg-Sondershausenas, Reuss-Greizas, Reuss-Geras, Brėmenas, Oldenburgas, ir Hesse-Homburgas
1833	Įkuriama Tiuringijos muitų sąjunga
1833	Derybos dėl būsimos muitų sąjungos
1834	Įkuriama Zollverein, muitų sąjunga
1835	Badenas, Nassau ir Hesse-Homburgas prisjungia prie Zollverein.
1836	Frankfurtas prisijungia prie Zollverein
1838	Zollverein muitų sąjungai priklausančios valstybės pritaria veliutų standartizavimui
1840–47	Bulvių maras prasideda didelėje Vokietijos dalyje
1841	Brunsvikas prisijungia prie Zollverein.
1842	Liuksemburgas prisijungia prie Zollverein.
1848–49	Prasideda Tautų Pavasaris. Pasiūloma ekonominė ir politinė vokiečių tautų sąjunga
1851	Hanoveris prisijungia prie Zollverein
1852	Oldenburgas prisijungia prie Zollverein
1857	Austrija ir Lichtenšteinas standartizuoja valiutas
1864	Prasideda Prūsijos ir Austrijos karas priš Daniją
1865	Švedija-Norvegija pasirašo laisvos prekybos sutartį su Zollverein
1866	Austrijos-Prūsijos karas per kurį Austrija praranda visą įtaką Vokietijoje
1867	Zollverein yra performuojama
1868	Šlėzvigas-Holšteinas, Saxe-Lauenburgas ir Mecklenburg-Strelitzas prisijungia prie Zollverein.
1871	Alsazė-Loreinas prisjungia prie muitų sąjungos Įkuriama Vokietijos Imperija
1888	Miestai valstybės Hamburgas ir Brėmenas prisijungia prie muitų sąjungos.
1919	Įkuriama Veimaro Respublika. Liuksemburgas palieka Zollverein.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Muitų sąjunga ir Vokietijos suvienijimas