Veižas

Veižas (Veržas) – upė Šilutės rajono teritorijoje, Nemuno deltoje, Nemuno šakos Rusnės deš. intakas.

Veižas
Veižas Žemaitkiemyje
Ilgis	28,3 km
Baseino plotas	72 km²
Vidutinis debitas	0,75 m³/s
Ištakos	Šilutės rajono savivaldybė
Žiotys	Rusnė (upė)
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Veižas

Prasideda Mediškiemiuose (Katyčių seniūnija), 3 km į pietryčius nuo Katyčių miestelio, ir reguliuota vaga teka į pietus. Ties Ulozais iš kairės įtekėjus dviem bevardžiams reguliuotiems upeliams (V-5 ir V-7), pasuka į pietvakarius ir pasiekusi Stubrių gyvenvietę nukrypsta į šiaurės vakarus, o nuo Šliaunių teka į pietvakarius pro Usėnus, Žemaitkiemį ir ties Šilininkais įteka į Nemuno atšaką Rusnę (iki Nemuno žiočių 32,8 km). Žemupys dar vadinamas Senute. Upės pradžia iki Stubrių ir nuo Žemaitkiemio iki žiočių yra reguliuota. Į Veižą įteka apie 14 bevardžių upelių, iš kurių 6 įrašyti į Lietuvos Respublikos upių klasifikatorių.

Bendras Veižo upės plotas 17,6 ha, vid. nuolydis 188 cm/km. Daugiau kaip 10 gelžbetoninių tiltų. Sovietiniais laikais prie Veižo žiočių įrengta vandens siurblinė, pumpuojanti vandenį iš Veižo polderio.

Intakai:

• kairieji – V-1 (atstumas nuo žiočių 0,6 km), V-3 (6,8), V-5 (22,2), V-7 (22,6).
• dešinieji – V-2 (0,8), V-4 (18).

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad pirminė upėvardžio lytis Veržas (tą rodytų ir vietovardis Veržininkai). Tokiu atveju pavadinimą galima kildinti nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“).^[1]

Galerija

• 
  Veižas Reizgiuose
• 
  Veižas Stubriuose
• 
  Veižas Usėnuose
• 
  Upėvardis

Šaltiniai

1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.